(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto 1987 m.
lapkričio 5d. per Mokytoją Ryuho Okawą.)
Žmonės jaučia dvi
pagrindines emocijas: meilę ir neapykantą. Šios emocijos egzistuoja priešingose spektro polių pusėse.
Tačiau, nors meilė ir neapykanta atrodo priešingos, iš esmės abiejų šių emocijų šaknys yra tos pačios. Abi kyla iš sąsajos su meilės
principu: meilė gimsta tuomet, kai jūs pripažįstate ir laikotės meilės
principo, o neapykanta gimsta, kai meilės principą jūs neigiate ir ignoruojate.
Kitaip tariant, neapykanta yra emocija, kuri tarsi kamštis užkemša ir sustabdo
meilės tėkmę. Kai jūs tą kamštį atkemšate ir neapykantą paleidžiate, meilė vėl
pradeda tekėti. Kokiais atvejais žmonės jaučia neapykantą? Mes jaučiame neapykantą, kai kiti nesielgia taip, kaip mes norėtume. Priešiškumas kyla, kai mes negalime kontroliuoti kitų, kad jie elgtųsi pagal mus. Galiausiai neapykanta yra pyktis, kylantis, kai jūs ko nors tikitės iš kitų, o šie nepateisina jūsų lūkesčių, t. y. jus nuvilia.
Tokiu atveju mums reikia patyrinėti ir
išskirti neapykantos šaltinį. Nors ir kitokia forma, neapykanta yra troškimas
gauti meilės. Žmonės, jaučiantys neapykantą, išties vienokiu ar kitokiu būdu
siekia būti mylimi, gerbiami ar labiau vertinami. Kupini neapykantos žmonės
jaučia meilės alkį. Jie dar nepasiekė to lygio, kai patys gali duoti meilę
kitiems.
Priešingai, žmonės, gyvenantys dėl meilės,
elgiasi visiškai kitaip – už savo duodamą meilę jie nesitiki nieko. Nenori nieko už tai gauti. Jie trokšta tik duoti. Šie žmonės tik
duoda, duoda ir duoda. Kodėl jie dalija
be ribų? Ogi todėl, kad žino, kiek daug yra gavę iš Dievo. Jie stengiasi duoti
kitiems, nes patys jaučiasi palaiminti. Iš tikrųjų ši “duodamos meilės”
cirkuliacija yra tikroji meilės esmė.
Tada kas yra meilės pradžių pradžia? Meilė
gimsta tada, kai jūs suvokiate, kad viskas jums yra duota, ir jaučiatės už tai
dėkingi. Meilės, kurią gaunate, suvokimas ir dėkingumas už ją, skatins jus
duoti meilę kitiems.
Tie, kurių protuose šėlsta neapykantos
liepsnos, giliai pažvelkite į savo širdis ir atsakykite į šiuos klausimus: ar
jaučiate dėkingumą už tai, kas jums yra duota? Ar jaučiatės dėkingi Dievui? Ar
esate dėkingi tiems, kurie jūsų gyvenimą daro įmanomą? Prašau, gerai apmąstykite šiuos
klausimus. Žinokite, kad ten, kur nėra dėkingumo, nėra ir meilės.
Mes turime duoti kitiems, nes Dievas mums jau labai daug davė.
Nepaisydami to, kiek visko Dievas duoda žmonėms, jie ir toliau to nemato. Užuot
pamatę, jie tik siekia gauti kuo daugiau meilės iš kitų. Meilės troškimas ir
reikalavimas, kad kiti žmonės jums tarnautų, prieštarauja žmogaus esmei.
Gyvenimas su meile ir dėl meilės yra pats nuostabiausias siekis.
Galiausiai neapykanta žaloja ne tik kitus
žmones, bet ir jūsų pačių dieviškąją prigimtį. Kadangi neapykanta pridaro daug
žalos, mes privalome jos atsisakyti. Pasaulyje pilna individų, turinčių
skirtingus charakterius ir įvairiai mąstančių, todėl noras kiekvieną jų
kontroliuoti, akivaizdžiai sukels rūpesčių.
Netgi pats Dievas neverčia Savo žmonių elgtis taip, kaip Jam
patinka. Jis leidžia Savo žmonėms mąstyti, kalbėti ir elgtis savo nuožiūra.
Žmonės kalba, elgiasi ir netgi kuria daug
filosofijų, kurios prieštarauja Dievo Valiai. Tačiau Dievas ir toliau rūpinasi
visais žmonėmis. Kaip ir saulė, Dievas be paliovos teikia šviesą, šilumą ir
lietų, kurie yra būtini aprūpinti žmones gausiu derliumi. Tiekdamas grūdus,
Dievas neskirsto žmonių į dorus ir nedorus. Dievas nesiunčia daugiau lietaus į
tų laukus, kurie yra dori, ir mažiau lietaus į tų, kurie yra blogi. Dievas
visus žmones aprūpina vienodai.
Prašau, pamąstykite apie tai. Niekada
negalvokite, kad Dievas atstumtų ką nors tik dėl to, kad jis ar ji yra blogas.
Dievas nėra maloningesnis gėriui nei blogiui. Dievas maitina net ir tuos, kurie
blogai elgiasi, mintija
blogas mintis ar piktai kalba. Turite tai suprasti.
Kaip galite teisti kitus žmones, kai Pats
Dievas jiems atleidžia? Neteiskite kitų, kad ir patys nebūtumėte teisiami.
Nevadinkite žmonių blogais ar neteisiais. Tikėkite tuo, kad Dievas nuolat
rūpinasi visais žmonėmis – netgi ir tais, kurie suklydo.
Netgi ir tie, kurie nuskriaudė kitus, nėra
visiškai blogi. Nė vienas šiame pasaulyje nėra visiškai blogas, absoliutus nusidėjėlis. Tiesiog tie žmonės
tokiu būdu ginasi baimindamiesi, kad kiti juos nuskriaus. Kad užtikrintų savo
saugumą, užbėgdami už akių, jie kritikuoja ar kalba blogai apie kitus. Iš
tikrųjų daugelis žmonių veikia iš gynybinių paskatų. Tačiau tokie veiksmai
prieštarauja Dievo protui.
Į neapykantą turite atsakyti meile. Pyktį
atremkite šypsena. Nuožmius žodžius pasitikite tyla. Tokiais veiksmais
praktikuosite Dievo meilę.
Versta iš Ryuho Okawos knygos “The Resurrection of Love ~
spiritual messages from Jesus Christ”.
