Fiodoras Dostojevskis (1821 – 1881) ir Levas Tosltojus (1828
– 1910) – du žinomiausi
Rusijos literatūros klasikai, aplenkę
savo laikmetį ir savo kūriniais įsiamžinę pasaulio istorijoje, buvo neeilinės
sielos atėjusios į žemę su svarbia misija.

Šių pranešimų
metu buvo atskleista, jog abiejų rašytojų sielos kilusios iš devintosios
dimensijos pasaulio ir ankstesniuose gyvenimuose žemėje vykdžiusios mesijų (gelbėtojų)
misijas. Levas Tolstojus anksčiau buvo inkarnavęs kaip Jėzus Kristus, o Fiodoras Dostojevskis
praėjusiame gyvenime buvo gimęs kaip Zoroastras (Zaratustra), kuris VI a. pr.
m. e. įkūrė zoroastrizmo religiją
Persijoje (Irane). Zoroastrizmas
moko apie gėrio ir blogio dualumą, bei tikėjimą į Šviesos Dievą Ahurą Mazdą.
Vienu metu ši religija buvo tapusi pasauline, kai per prekeivius iš Vidurio
Rytų pasklido į Egiptą, Afriką, Indiją ir net Kiniją.
Levo Tolstojaus
ir Fiodoro Dostojevskio sielos, kilusios iš devintosios dimensijos, XIX a.
Rusijoje taip pat inkarnavo su mesijo misija, siekdamos reformuoti Rusiją per
literatūrą. XIX a. Romanovų valdomoje Rusijoje literatūros vaidmuo buvo kur kas
platesnis nei dabar, ir apėmė tokias socialines roles kaip politinis judėjimas
ir religinės reformos. Valdant Nikolajui I (1815 -1855), literatūros kūriniai buvo griežtai cenzūruojami,
tačiau net ir tokios politinės represijos aplinkoje, zoroastrizmo ir
krikščionybės idėjos atgimė Rusų literatūroje ir galiausiai peraugo į politinį
judėjimą.
Savo darbuose L.
Tolstojus kritikavo autoritarizmą ir socialinę nelygybę, o pasiekęs šlovę kaip
novelistas, jis pasišventė socialinių pokyčių ir politinei veiklai. “Iš
tikrųjų, aš turėjau įkurti religiją, kuri turėjo būti Rusijos revoliucijos
pagrindas. Išleidęs savo Komunistų partijos manifestą, Marksas bandė paversti
pasaulį komunistiniu ir materialistiniu, tad aš norėjau sukurti kažką kitokio”,
sakė Tolstojus.
Kalbėdamas apie
savo darbus Dostojevskis teigė: “Novelės buvo vienintelė literatūra pasiekiama
paprastiems žmonėms, todėl aš jose sumaniai įpyniau Jėzaus mintis ir ženklus, o
sugedusią visuomenę pasmerkiau sunkiai skaitomuose tekstuose.” Dostojevskis
atskleidė rašęs sunkiai skaitomus romanus, kad išvengtų represijos. Savo romane
“Nusikaltimas ir bausmė” Dostojevskis parodė žmonėms tiesą, kad aukštuomenė ir paprasti
žmonės yra lygūs prieš Dievą. Prisidengęs privačia kriminalo istorija, jis
netiesiogiai kritikavo valdančiuosius. Tokia sumani priedanga leido jam išvengti
jį nuolat stebinčios valdžios cenzūros.
Paskutinėje
Dostojevskio novelėje “Broliai Karamazovai” yra scena, kurioje vienas iš herojų
skaito poemą “Didysis inkvizitorius”. Šioje poemoje, Jėzus ateina į Ispanijos
kaimą ir įvykdo stebuklą. Didysis intvizitorius atpažįsta inkarnavusį Jėzų, bet
toliau jį persekioja. Iš tikrųjų, Tolstojus, kuris buvo Jėzaus inkarnacija,
buvo ekskomunikuotas Rusijos Ortodoksų bažnyčios. Taigi, Dostojevskis, tarsi
įžvelgdamas tiesą, šią situaciją perteikė savo kūrinyje.
Dvasinio interviu
metu Dostojevskis teigė: “Manau, kad aš ir Tolstojus pakėlėme minties lygį ir
suvaidinome svarbią rolę, padarydami Rusiją lopšiu minties, paplitusios
pasaulyje.”
Jei šie literatūros milžinai savo laiku būtų buvę
teisingai suprasti, Rusijos likimas galėjo būti visiškai kitoks.
Šaltinis:
Susiję straipsniai:
Kas yra dvasinis pranešimas?Amžinybės dėsniai – knyga atskleidžianti dvasių pasaulio didybę