Šioje eroje demokratija paprastai yra suvokiama kaip tobula politinė sistema. Nors ir neneigiu demokratijos, kai kurie žmonės mano, kad tai yra aukščiausia valdymo forma, kurios neįmanoma pranokti. Vis tik manau, kad šio pasaulio žmonių daugumos nuomonė ir susitarimai nebūtinai yra teisingi. Tai matau žvelgdamas į istoriją ir į dabartį, kaip Tiesos tyrinėtojas ir žmogus, teikiantis dvasinius pranešimus iš Dangaus pasaulio.
Yra du atvejai, kai Tiesa lieka nesuprasta:
Vienas jų – kai pasaulyje įprastas ir labiausiai paplitęs mąstymo būdas yra priešingas Tiesai. Šiuo atveju visuomenė atmeta Tiesą, nes daugumos nuomonė yra visiškai priešinga filosofinei, ar religinei Tiesai. Paprasčiau sakant, Tiesa yra atmetama, nes ji prieštarauja to laikotarpio pasaulio pažinimui ir supratimui.
Kitas atvejis – kai žmogus-aiškiaregys, kalbantis apie ateitį, per daug lenkia savo laikmetį. Dėl to amžininkai tokį žmogų gali neteisingai suprasti.
Taip gali nutikti ne tik religiniams lyderiams, bet ir fizikams, astronomams, ir kitiems mokslo sričių atstovams.
Dėl Tiesos gyvenantys žmonės, neturėtų per daug tikėtis, kad savo laikmetyje, savo amžiuje, ar bet kurioje situacijoje šiame pasaulyje sulauks pritarimo. Dažniausiai būna taip, kad kuo tikresnė yra Tiesa, tuo sunkiau ji yra priimama.
Taigi, kalbėdami apie Tiesą, galime išskirti du atvejus: kai Tiesa lieka nesuprasta dėl pasaulyje vyraujančio visuotinio mąstymo, ir kai Tiesa pranoksta savo laikmetį.
Versta ir kompiliuota iš Mokytojo Ryuho Okawos knygos „The Laws of Perseverance“ („Ištvermės Dėsniai“), 2014, p. 158 – 162.
