Jėzaus Kristaus vaidmuo

Jėzus Kristus turi šimtus milijonų sekėjų, tad apie jo darbus daug pasakoti nėra reikalo. Svarbu tai, kad jo dvasia yra aktyvi nuo tada, kai buvo sukurta Žemės dvasių grupė, ir kad esminis jo uždavinys yra skleisti meilę. Jo mokymai apie meilę yra pasiekę visus pasaulio kampelius ir tapę universalia visų žmonių dvasine tema. Tai rodo, kaip smarkiai Jėzus paveikė šį pasaulį.

Devintosios dimensijos Jėzaus Sąmonė dar vadinama Agašos Sąmone. Agaša buvo Didžioji Šviesos Dvasia Vedlė, kuri pasirodė Atlantidoje šios civilizacijos egzistavimo pabaigoje. Agaša buvo Jėzaus vardas, kai jis maždaug prieš dešimt tūkstančių metų inkarnavo Atlantidoje ir tapo toks įtakingas, kad net ir dabar Žemės dvasių grupė kartais vadinama Agašos dvasių grupe. Jėzus taip pat pasirodė Žemėje ir vėliau – prieš septynis aštuonis tūkstančius metų Indijoje jis buvo žinomas kaip Krišna. Vėlesniais laikais, maždaug prieš keturis tūkstančius metų, jis pasirodė Egipte ir buvo vadinamas Clario vardu. Jėzus niekada nesiliovė dirbęs devintojoje dimensijoje, įvairiomis formomis jis nuolat siunčia viso pasaulio žmonėms savo nurodymus.

Jėzaus darbas artimai susijęs su Šakjamunio darbu. Šakjamunis atsako už Dievo Įstatymus, kurie gali būti palyginti su fizinio kūno kraujotakos ir nervų sistema. Kaip kraujagyslių tinklas kūne, Dievo Įstatymai pasiekia visas mūsų būties dalis. Šakjamunis yra smegenys ir mūsų arterijų, venų bei kapiliarų kūrėjas, o Jėzus – širdis, kuri varinėja po kūną kraują. Jei nebūtų širdies, mūsų kūnas liautųsi gyvavęs, o jei Jėzus nesiųstų žmonijai meilės, pakriktų Žemės dvasių grupės veikla ir Žemėje prasidėtų suirutė, kiltų neapykanta.

Šimtus milijonų metų Jėzus buvo meilės įsikūnijimas – meilės, kuri sujungia visus žmones. Jėzaus meilę įkūnija ir jo suburta didelė ir labai galinga gydančiųjų dvasių grupė, kuriai vadovauja jo balta šviesa. Kadangi Žemėje Jėzus buvo pasirodęs daug kartų, kad skleistų čia savo mokymus, daug dvasių dabar yra jo sekėjos. Septyni archangelai taip pat dirba Jėzaus vadovaujami. Jie iš pradžių lydėjo Enlilį, kai šis persikėlė į Žemę ir atsivedė čia daug fizinių būtybių, tačiau vėliau jie tapo Jėzaus pagalbininkais.

Ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Amžinybės dėsniai”.

Susiję straipsniai:

Meilės prisikėlimas - dvasinis pranešimas iš Jėzaus Kristaus

Religijos esmė ir paskirtis

Religija egzistavo visais laikais ir buvo kultūros bei civilizacijos fundamentas. Mokslui vystantis, požiūris į religiją keitėsi ir šiandieną religija dažniau laikoma nesutarimų bei konfliktų priežastimi, nei civilizcijos pagrindu. Kas iš tikro yra religija? Kokia religijos esmė, jos paskirtis? Kodėl ji reikalinga?

Religija skelbia esminę tiesą, kurią turi žinoti kiekvienas

Religija yra mokslas apie žmogaus tikrąją prigimtį ir apie jo tikruosius namus - dvasių pasaulį – pasaulį iš kurio žmogus ateina ir į kurį sugrįžta.  Religija moko, kad “Žmogaus esmė nėra fizinis kūnas. Žmogus yra dvasinė būtybė, gyvenanti fiziniame kūne dvasinio tobulėjimo tikslais.” Tai elementari tiesa, kurią turi žinoti kiekvienas. Šią tiesą skelbia ne tik didžiosios pasaulio religijos, bet ir mažesnės etninės religijos kiekvienoje šalyje. Tai yra esminė religijos skelbiama Tiesa.

Nors esame dvasinės būtybės ir prieš gimdami žemėje vienokiu ar kitokiu būdu Danguje studijuojame Dievo Tiesą, kai tik gimstame žemėje, dvasine prasme tampame akli. Dėl šios priežasties į žemę yra siunčiamos Didžiosios Šviesos Dvasios-Vedlės. Šios didžiosios dvasios gimsta įvairiose rasėse ir regionuose. Jos gimsta įvairiais laikotarpiais ir visada rodo kelią į nušvitimą, dažniausiai darbuodamosi religijos srityje. Jų misija – suteikti žmonėms galimybę nubusti dvasiškai ir prisiminti savo tikrąją prigimtį, bei gyvenimo žemėje tikslą.

Religija moko atskirti gėrį ir blogį

Žmogus yra dvasinė būtybė ir po mirties neišvengiamai sugrįš į dvasių pasaulį, kuriame viešpatauja Dievo (Visatos) dėsniai. Gėrio ir blogio sąvokos egzistuoja ne tik čia, žemėje, bet ir aname pasaulyje, tačiau jų kriterijai nevisuomet sutampa. Nepaisant to, jog žemėje, galbūt, gyvenote nepažeidinėdami įstatymų ir tvarkos, grįžę į kitą (dvasių) pasaulį turėsite pasitikrinti, ar gyvenote pagal Dievo Valią, ar nepažeidinėjote Visatos dėsnių. Čia žemėje niekas negyvena visiškame gėryje arba visiškame blogyje, tačiau peržiūrėjus gyvenimo įrašą, tampa aišku, į kurią pusę linksta žmogaus siela. Dvasių pasaulyje siela turi dvi kryptis – ji keliauja arba į Dangų arba į Pragarą (žr. pastabą). Taigi, žinoti Visatos arba Dievo dėsnius yra svarbiau nei žinoti šalies įstatymus, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Religija yra mokslas apie dvasių pasaulį – pasaulį, kuris yra tikrieji žmogaus sielos namai. Taigi, religijos paskirtis yra perduoti tas žinias žmogui žemėje, kad jis naudodamasis jam Dievo suteikta laisva valia, savo pasirinkimus darytų atsakingai t.y. žinodamas apie galimas jų pasėkmes.

Religija yra mokslas apie Tiesą, tačiau žmonijos istorijoje yra daug pavyzdžių, kai ji buvo naudojama savanaudiškiems tikslams tenkinti arba suprantama per siaurai…

Pastaba: Pragaras nėra vieta, kurioje žmogaus siela pasmerkta kentėti amžinai. Net ir patekusi į Pragarą, žmogaus siela gali grįžti į Dangų, kai tik suvokia savo klaidas. Kitais žodžiais tariant, Pragaras ar Dangus – tai tiesiog žodžiai nusakantys žmogaus proto būseną.

Kompiliuota iš Ryuho Okawos knygų “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį” ir “Amžinybės dėsniai”.

Susiję straipsniai:

Religijų įvairovė – skirtingi Dievo Tiesos aspektai