10 gruodžio, 2014

Religijos esmė ir paskirtis


Religija egzistavo visais laikais ir buvo kultūros bei civilizacijos fundamentas. Mokslui vystantis, požiūris į religiją keitėsi ir šiandieną religija dažniau laikoma nesutarimų bei konfliktų priežastimi, nei civilizcijos pagrindu. Kas iš tikro yra religija? Kokia religijos esmė, jos paskirtis? Kodėl ji reikalinga?


Religija skelbia esminę tiesą, kurią turi žinoti kiekvienas

Religija yra mokslas apie žmogaus tikrąją prigimtį ir apie jo tikruosius namus - dvasių pasaulį – pasaulį iš kurio žmogus ateina ir į kurį sugrįžta.  Religija moko, kad “Žmogaus esmė nėra fizinis kūnas. Žmogus yra dvasinė būtybė, gyvenanti fiziniame kūne dvasinio tobulėjimo tikslais.” Tai elementari tiesa, kurią turi žinoti kiekvienas. Šią tiesą skelbia ne tik didžiosios pasaulio religijos, bet ir mažesnės etninės religijos kiekvienoje šalyje. Tai yra esminė religijos skelbiama Tiesa.

Nors esame dvasinės būtybės ir prieš gimdami žemėje vienokiu ar kitokiu būdu Danguje studijuojame Dievo Tiesą, kai tik gimstame žemėje, dvasine prasme tampame akli. Dėl šios priežasties į žemę yra siunčiamos Didžiosios Šviesos Dvasios-Vedlės. Šios didžiosios dvasios gimsta įvairiose rasėse ir regionuose. Jos gimsta įvairiais laikotarpiais ir visada rodo kelią į nušvitimą, dažniausiai darbuodamosi religijos srityje. Jų misija – suteikti žmonėms galimybę nubusti dvasiškai ir prisiminti savo tikrąją prigimtį, bei gyvenimo žemėje tikslą.

Religija moko atskirti gėrį ir blogį

Žmogus yra dvasinė būtybė ir po mirties neišvengiamai sugrįš į dvasių pasaulį, kuriame viešpatauja Dievo (Visatos) dėsniai. Gėrio ir blogio sąvokos egzistuoja ne tik čia, žemėje, bet ir aname pasaulyje, tačiau jų kriterijai nevisuomet sutampa. Nepaisant to, jog žemėje, galbūt, gyvenote nepažeidinėdami įstatymų ir tvarkos, grįžę į kitą (dvasių) pasaulį turėsite pasitikrinti, ar gyvenote pagal Dievo Valią, ar nepažeidinėjote Visatos dėsnių. Čia žemėje niekas negyvena visiškame gėryje arba visiškame blogyje, tačiau peržiūrėjus gyvenimo įrašą, tampa aišku, į kurią pusę linksta žmogaus siela. Dvasių pasaulyje siela turi dvi kryptis – ji keliauja arba į Dangų arba į Pragarą (žr. pastabą). Taigi, žinoti Visatos arba Dievo dėsnius yra svarbiau nei žinoti šalies įstatymus, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Religija yra mokslas apie dvasių pasaulį – pasaulį, kuris yra tikrieji žmogaus sielos namai. Taigi, religijos paskirtis yra perduoti tas žinias žmogui žemėje, kad jis naudodamasis jam Dievo suteikta laisva valia, savo pasirinkimus darytų atsakingai t.y. žinodamas apie galimas jų pasėkmes.

Religija yra mokslas apie Tiesą, tačiau žmonijos istorijoje yra daug pavyzdžių, kai ji buvo naudojama savanaudiškiems tikslams tenkinti arba suprantama per siaurai…

Pastaba: Pragaras nėra vieta, kurioje žmogaus siela pasmerkta kentėti amžinai. Net ir patekusi į Pragarą, žmogaus siela gali grįžti į Dangų, kai tik suvokia savo klaidas. Kitais žodžiais tariant, Pragaras ar Dangus – tai tiesiog žodžiai nusakantys žmogaus proto būseną.


Susiję straipsniai:
Religijų įvairovė – skirtingi Dievo Tiesos aspektai