28 balandžio, 2015

Jėzus Kristus apie Dangiškąjį Tėvą

(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto per Mokytoją Ryuho Okawą)

Esu tikras, kad norėtumėte sužinoti daugiau apie būtybę, kurią vadinu Dangiškuoju Tėvu ir kaip aš Jį patyriau gyvendamas žemėje. Būdamas gyvas, galėjau matyti dvasines formas buvusių pranašų, tokių, kaip Mozė ir Elijas, tačiau net ir aš negalėjau matyti savo Dangiškojo Tėvo ar pilnai suvokti, kas Jis toks. Aš tik galėjau girdėti Jo balsą. Tad galite įsivaizduoti, kad jums, gyvenantiems šiame pasaulyje, labai sunku aiškiai suvokti, kas yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Net ir aš galėjau girdėti tik Jo balsą.
Mūsų Dangiškąjį Tėvą apibūdinčiau, kaip Tiesą. Tiesa yra kitas Jo vardas. Tiesos rankos visuomet veikia šio pasaulio būtybes; nepaisant visko, žvilgtelti į šią Tiesą mes galime tik per simbolius ar kitus netiesioginius būdus. Mums labai sunku savo Dangiškąjį Tėvą patirti tiesiogiai – pamatyti, išgirsti ir Jį suprasti. Bet mes galime Jį patirti per Tiesą.

Dabar esu Danguje, tačiau vis tiek labai sunku perteikti išsamų Dievo apibūdinimą pasaulietiniais, žmogiškais ar simboliniais terminais. Tačiau norėčiau, jog kiekvienas žinotų, kad būdamas Danguje, Dangiškąjį Tėvą matau panašų į Hindu dievą, kuris vaizduojamas su daugybe rankų. Daugybė rankų simbolizuoja Dievo išgelbėjimą. Jam reikia daug rankų, kad galėtų išgelbėti daugybę žmonių, gyvenančių skirtingose šalyse, priklausančių skirtingoms rasėms, ir aš esu tik viena iš tų rankų. Nors tos rankos žino, kad yra dalis Dievo kūno, jos niekada negali pamatyti viso kūno, kuriam jos priklauso. Todėl jums noriu pasakyti, kad Dievas yra Tiesa, ir Tiesa gali transformuotis į daugybę formų, kad vestų galybę sielų į išgelbėjimą.



Versta iš Ryuho Okawos knygos “Messages from Heaven ~ What Jesus, Buddha, Moses, and Muhammad would say today” (“Pranešimai iš Dangaus ~ ką Jėzus, Buda, Mozė ir Mahomedas pasakytų šiandien”)

Susiję straipsniai:

16 balandžio, 2015

Jėzus Kristus apie Švenčiausiąją Trejybę

(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto per Mokytoją Ryuho Okawą)

Švenčiausios Trejybės doktrina buvo išvystyta teologų, kurie nesuprato dvasių pasaulio ir negalėjo atskirti Dievo nuo Jo tarnų. Visas dieviškąsias dvasias, įskaitant ir patį Dievą, jie sutapatino. Kadangi daugumai žmonių nebuvo svarbu žinoti Dangiškojo pasaulio detales, jos labai retai kada būdavo atskleidžiamos. Taigi, neturėtume pasitikėti profesionalių, tačiau dvasinių gebėjimų neturinčių, teologų debatais. Švenčiausios Trejybės jie niekada nematė savo akimis, tad jų teorijos yra tiesiog idėjos, kurias jie susiformavo savo mintyse.

Tačiau tai tiesa, kad Biblija vaizduoja mane sakantį, jog mano Dangiškasis Tėvas siuntė mane į Žemę. Aš buvau pirmasis žmogus istorijoje, pavadinęs Dievą savo “Dangiškuoju Tėvu”, ir krikščionybė šiandieną yra žinoma, kaip pirmoji religija, pristačiusi tikėjimą, kad Dievas yra mūsų Tėvas, gyvenantis Danguje. Kadangi Tėvas, gyvenantis Danguje, buvo vienintelis Dievas kriškščionių pasaulyje, tai, kad aš vadinau jį “Tėvu, esančiu Danguje”, reiškė, kad aš sėdėjau Dievo dešinėje.

Galbūt žinote, jog dar prieš man ateinant, žydų Biblijoje jau buvo rašoma, kad daugybė angelų padeda žemėje gyvenantiems žmonėms. Kaip matote iš paveikslų, kuriuose angelai vaizduojami su sparnais ir halais, krikščionys tęsė šį tikėjimą. Tačiau angelų yra kur kas daugiau, nei mano tikintieji gali įsivaizduoti, ir angelų pasaulio dydis yra už žmogaus suvokimo ribų. Tiesa yra ta, kad visuomet buvo ir bus daug angelų nepriklausančių krikščionių pasauliui. Piešiniuose krikščionys angelus vaizduodavo su halais ir su sparnais, kurie simbolizuoja, kad angelai gelbėja žmonių sielas Žemėje ir Pragare. Tačiau šie simboliai tik padeda žmonėms suprasti ir rodo, kad dieviškos būtybės egzistuoja – jie nėra būtini. Todėl budistai vaizduodami angelus nenaudoja tų pačių motyvų.
Daugeliui žmonių nėra svarbu suvokti ryšio gelmę tarp manęs ir Dangiškojo Tėvo arba, kokią poziciją užima Šventoji Dvasia, angelai ir aš. Aš esu tik vienas iš daugelio Dangiškojo Tėvo raktų, kurie padeda žmonėms atverti Dangaus vartus. Dangiškasis Tėvas turi daugybę būdų vesti žmones; Savo rankose Jis laiko daugybę raktų nuo Dangaus ir daugeliui angelų yra patikėjęs papildomus raktus.

Per Savo angelus, Dievas sukūrė daugybę skirtingų religijų, ir aš tikiu, kad krikščionių bažnyčiai yra arogantiška mokyti, kad nėra kito kelio į Dangų, kaip tik per Kristų. Krikščionybė nėra vienintelė religija, kurioje darbuojasi angelai. Kur kas svarbiau, kad visi žinotų, jog daugybė dieviškų būtybių, panašių į krikščionių angelus, tarnauja daugelyje Dievo įkurtų religijų.


Versta iš Ryuho Okawos knygos “Messages from Heaven ~ What Jesus, Buddha, Moses, and Muhammad would say today” (“Pranešimai iš Dangaus ~ ką Jėzus, Buda, Mozė ir Mahomedas pasakytų šiandien”)

Susiję straipsniai:


06 balandžio, 2015

Jėzus Kristus apie tikėjimą ir stebuklus

(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto per Mokytoją Ryuho Okawą)

Tikėjimas yra svarbi sąlyga stebuklams įvykti, nes visi gyvi kūriniai turi sutartį su Dievu. Kūrėjas gali laisvai nuspręsti, ką laikyti, o ką paleisti iš šio pasaulio. Jis taip pat gali laisvai nuspręsti, ar išgydyti ligą, ar ne. Tačiau, jei neteisingai suprasime šį susitarimą su Dievu ir versime atsakomybę Dievui už viską, kas įvyksta, mes galime pakliūti į Velnio spąstus. Yra pavojinga susitarimą su Dievu tapatinti su verslo sandoriu.

Kai kurios kriščionybės atšakos moko, kad mūsų mintys materializuojasi. Žinoma, yra tiesos šiame mokyme, tačiau taip pat tiesa, kad daugelis mūsų norų neišsipildo. Yra atvėjų, kai tikėjimas Dievu iššaukia stebuklus, tačiau Dievas nemaino stebuklų į tikėjimą taip, kaip tai daroma versle, vykdant žemiškus susitarimus.

Dievas ne visuomet mums duoda tai, ko norime, nes šis pasaulis yra vieta, kurioje mūsų sielos gali mokytis ir augti. Jeigu leidžiame, kad mūsų tikėjimas priklausytų tik nuo Dievo teikiamo išgelbėjimo, rizikuojame patekti į tikėjimo spąstus manydami, kad Dievas yra atsakingas už viską. Ne Dievas, o mes patys turime prisiimti atsakomybę už sėklas, kurias pasėjome praeityje. Mes patys turime nuimti vaisius, kurie gimė iš mūsų sėklų; stebuklai jų nenuims už mus ir neišaugins kitokio derliaus. Kaip dažnai sakome, turime pjauti tai, ką pasėjome.

Kartais stebuklai ignoruoja šiuos dvasinius dėsnius ir įvyksta nenumatyti dalykai. Tačiau, net kai taip nutinka, daugelis šiandienos krikščionių yra tokie skeptiški, kad jie negali patikėti jų aplikoje vykstančiais stebuklais. Net jeigu Šventoji Marija stebuklingai išgydo sergantį prie Lurdes šaltinio, ligoninės griežtai atsisako pateikti raštišką patvirtinimą, kad liga pagydyta. Negaliu sulaikyti sukrėtimo ašarų, kai matau tokius stiprius materializmo padarinius.

Tačiau, kai daugumos žmonių protai pasiekia kraštutinumą, ateina laikas apmąstymams. Amžius grįstas dvasingumu galiausiai prasidės, kai apmąstymai vis daugiau ir daugiau žmonių atvers kelią į dvasinį gyvenimą. Daugelis jūsų pergyvenote materializmo ir karų amžių, tačiau dabar prasideda visiškai kitokia era...



Versta iš Ryuho Okawos knygos “Messages from Heaven~ What Jesus, Buddha, Moses, and Muhammad would say today” (“Pranešimai iš Dangaus ~ ką Jėzus, Buda, Mozė ir Mahomedas pasakytų šiandien”)

Susiję straipsniai:

02 balandžio, 2015

Jėzus Kristus apie kryžiaus prasmę

(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto per Mokytoją Ryuho Okawą)

Krikščionims greičiausiai yra skausminga garbinti mano atvaizdą ant kryžiaus dėvintį erškėčių vainiką, nes šis vaizdas perteikia mano pralietą kraują. Skaudu tikėti, kad Dievo vienatinis sūnus, kuris yra jūsų Viešpats, mirė ant kryžiaus dėvėdamas erškėčių vainiką, veidu tekančiu krauju, sulaužytomis kojomis ir vinimis pervertu kūnu. Kiekvienam reginčiam šį vaizdinį kiltų klausimas, kodėl tas, kuris tikėjo Dievo žodžiais, patyrė tokią tragišką baigtį? Jeigu nebūčiau tikėjęs Dievo žodžiais, mano gyvenimas būtų baigęsis visiškai kitaip. Tačiau aš pasirinkau tikėti ir dėl to patyriau tragišką mirtį.

Tie, kurie žvelgia į mano nukryžiavimo simbolį, turėtų suvokti, koks silpnas yra jų tikėjimas lyginant su manuoju; tai turėtų skatinti juos atgailauti ir gilinti savo kuklumą. Apmąstydami šį simbolį, jie supras, kad nors Dievas ir yra mūsų sielų Tėvas, nors mūsų sielos yra brangūs Dievo kūriniai, esame ne ką reikšmingesni nei kviečio grūdas. Kai kurios filosofijos moko, kad mes galime tapti dievais, tačiau neturėtume šių mokymų suprasti klaidingai. Tiesa, kad kai kurie žmonės yra labai arti Dievui ir gali vieną dieną pasiekti dievišką lygį, tačiau čia nekalbama apie daugumą.

Mano nukryžiavimo žinia yra ta, kad vieno kviečio grūdo pasiaukojimas gali vesti į milijardo žmonių išgelbėjimą. Tai buvo mano būdas jūsų paklausti, ar galite mylėti Dievą taip stipriai, kaip aš Jį mylėjau? Labai liūdna, kad šiandieną kryžius tapo tuščiu simboliu, bylojančiu tik apie istorinį įvykį.

Žmonėms sunku būti stipriems. Sunku turėti stiprią širdį. Mes esame lengvai suviliojami naudos ir malonumų. Mes neišsaugome to, kas yra svarbiausia ir iškeičiame tai į pinigus. Turite suprasti, kad šios pagundos gali sėlinti ir į jūsų širdis. Kaip galima dažniau atminkite, kad mano atvaizdo ant kryžiaus paskirtis yra jums priminti, jog neturėtumėte siekti tik žemiškos pergalės, žemiškos naudos ar žemiškos garbės, nes žmogus, kurį Dievas mylėjo labiausiai, mirė žiauriausia ir tragiška mirtimi.

Pasaulietinis tobulumas ir pasaulietinė laimė nėra jums Dievo kelimi tikslai. Priešingai, gyvendami gyvenimą, patirsite daugybę klaidų ir nesėkmių, daugybę sunkumų ir daug nelaimių. Nors kai kurios ligos bus stebuklingai išgydytos, dar daugiau jų – nebus. Jeigu kas kartą patirdami gyvenimo išbandymus prarandate viltį, tuomet turėtumėte pažvelgti į kryžių, kad prisimintumėte tvirtumo ir kantrybės dorybes. Dievas tikisi, kad gyvensite tyrą gyvenimą ir būsite pavyzdžiu ateinančioms kartoms.
Dievas siunčia žmones į žemę skirtingoms rolėms. Kai kurie gimstame, kad taptume politiniais ir kariniais lyderiais su misija pasiekti pergalę šiame pasaulyje, kai kurie mūsų, įskaitant ir mane, gimstame būti sielos mokytojais.

Aš gimiau tam, kad visus mokyčiau tiesos apie mūsų sielas ir būdus jas išgryninti, kad kiekvienas galėtume gyventi prasmingesnį gyvenimą.



Versta iš Ryuho Okawos knygos “Messages from Heaven ~ What Jesus, Buddha, Moses, and Muhammadwould say today” (“Pranešimai iš Dangaus ~ ką Jėzus, Buda, Mozė ir Mahomedas pasakytų šiandien”).


Susiję straipsniai: