Ryšys tarp mokslinio tyrinėjimo ir Religinės Tiesos

Režisieriaus Roberto Zemeckio mokslinės fantastikos filme “Kontaktas”, sukurtame pagal to paties

pavadinimo Karlo Sagano (Carl Sagan) romaną, pasakojama istorija apie mokslininkę astronomę (Jodie Foster personažas), pasiryžusią aptikti kontaktą su nežemiškomis civilizacijomis ir iš tikro susitinkančia su planetos Vega atstovu, prisidengusiu jos velionio tėvo išvaizda. Po šio nežemiško susitikimo, iki tol ateistines pažiūras turėjusios mokslininkės situacija kardinaliai pasikeičia. Mokslininkė, įpratusi tikėti tik tuo, ką galima įrodyti, atsiduria situacijoje, kurioje negali įrodyti savo susitikimo su nežemiškos civilizacijos atstovu, nors jis tikrai įvyko. Ši patirtis pakeičia jos pasaulėžiūrą. Ji nebegali teigti, kad kažkas yra “klaidinga” ar “neįtikėtina” tik dėl to, kad nėra įrodymo. Galima sakyti, jog filmas “Kontaktas” yra istorija, kaip ateistas pradeda tikėti Aukštesniojo Proto – Kūrėjo (Dievo)- egzistencija.

Deja, šiandienos žmonės visuomet siekia įrodymų. Jie nelinkę pripažinti ar tikėti tuo, kas nėra paremta pakankamu kiekiu įrodymų. Kitaip tariant, gyvename amžiuje, kai žmonės nepripažins to, kas neįrodoma indukciniu metodu. Tačiau egzistuoja ir dedukcinis metodas, kuris prasideda nuo idėjos, nuo tam tikros apibėžtos išvados. Indukcinis metodas nėra vienintelis būdas surasti Tiesą. Ją galima surasti ir naudojant dedukcinį metodą, kai pirmiausia yra priimama išvada, o paskui ieškoma, kaip ją įrodyti. Dedukcinis metodas yra panašus į religinio tikėjimo požiūrį. Pirmiausia žmonės turi priimti išvadą, pavyzdžiui, kad Dievas, nematomas pasaulis ir nežemiškos civilizacijos egzistuoja, kad galėtų tai suprasti ir įrodyti. Tikroji religinio tikėjimo esmė yra tikėti “išvada” netgi tuomet, kai nėra įrodymų.

Savo knygoje “Ištvermės Dėsniai” Mokytojas Okawa rašo: “Nėra įrodymų nei apie ateitį, nei apie visatą, tačiau jeigu matai ateitį, gali ieškoti būdų, kaip iki jos nukakti ir atitinkamai žengti žingsnius, kurie link jos nuves. Dėl šios priežasties, naudodamasis savo įvairiomis aiškiaregiškomis galiomis, renku ir platinu informaciją apie visatą ir žmonijos ateitį.” (Ryuho Okawa)

Įrodymų nebuvimas dar nėra faktas, kad kažkas neegzistuoja...

Parengta pagal Ryuho Okawos knygą “The Laws of Perseverance” (“Ištvermės dėsniai”).

Kaip įveikti krizę?

2013 m. gale Mokytojas Ryuho Okawa išleido dar vieną, jau 20-tąją, “dėsnių serijos” knygą pavadinimu “Ištvermės dėsniai” (“The Laws of Perseverance”). Tai knyga skirta 2014 metams, kurie, anot Ryuho Okawos, bus nelengvi ir pareikalaus pozityvaus požiūrio, išminties, bei konstruktyvių pastangų. Šiame straipsnyje pateikiama ištrauka iš šios knygos pirmosios dalies, kuri pavadinta “Kaip įveikti krizes”.

Asmeninė krizė yra tuomet, kai žmonės, įprastai dirbantys geriau nei kiti, arba kuriuos kiti giria dėl jų gebėjimų darbe (moksle), patiria staigų nuosmukį savo veikloje. Krizės dažnai ištinka žmones, kurie siekia aukštų idealų ir sau kelia didelius reikalavimus. Jos būdingos perfekcionistams, kurie yra patenkinti savimi tik tuomet, kai pasiekia maksimumą savo studijose, sporte ar darbe.

Žmonės išgyvenantys krizinį laikotarpį dažnai save nuvertina. Taip yra todėl, kad jie lygina savo pablogėjusią situaciją su tuo laikotarpiu, kai jie buvo pačios geriausios formos. Tokiais momentais būtina pažvelgti į save iš statistinio požiūrio, objektyviai įvertinant save didesnės grupės perspektyvoje, visų bendraamžių, bendraklasių ar bendradarbių kontekste. Svarbu suvokti ir pripažinti, kad krizinis laikotarpis yra galimybė transformuoti save.

Dažniausiai žmonės išgyvena “vikšro”, “lėliukės” ir “drugelio” stadijas. Tad, net jei ir baiminatės, kad jūsų gyvenimas jau baigtas, galbūt tai yra tik “lėliukės” stadija arba paruošiamasis laikotarpis, reikalingas asmeninei transformacijai. Jei jaučiate, kad artėjate prie depresijos ir bandote atsiriboti nuo pasaulio, pagalvokite, kad galbūt dabar tiesiog išgyvenate laikiną “lėliukės” fazę, kuriai pasibaigus, pavirsite į drugelį. Galvokite, kad tai yra galimybė atrasti naująjį save. Visi turi išgyventi “lėliukės” fazę tam, kad toliau augtų ir patirtų sėkmę. Negalite eiti į priekį, kol neatsisakote senojo savęs.

Galbūt galvojate, kad ir taip gyvenote gerai ir nėra jokio reikalo keistis, tačiau toks mąstymas būtų lyg vikšro, besididžiuojančio savo gebėjimu šliaužti. Verčiau pamąstytkite apie galimybę užsiauginti sparnus ir skristi. Jeigu atpažinsite, kad esate “lėliukės” fazėje, tuomet galėsite kaupti jėgas, belaukdami palankaus meto. Tokiu periodu svarbu kaupti jėgas ir žingsnelis po žingsnelio, bei įsiklausant į savo intuiciją, ruoštis kitam etapui. Dažnai nutinka taip, kad tai kas laikoma krize, iš tikro yra laikas, reikalingas asmeninei transformacijai. Kai išgyvenate krizinį laikotarpį, galvokite, kad esate “lėliukės” fazėje ir kantriai laukite galimybės transformuoti save. Tai labai svarbus mąstymo būdas, padėsiantis įveikti krizę.

Ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “The Laws or Perseverance” (“Ištvermės dėsniai”).