Amžinybės dėsniai – knyga atskleidžianti dvasių pasaulio didybę

Čia pateikiamos paties Mokytojo Okawos mintys, apie jo 1986 m. parašytą knygą “Amžinybės dėsniai”.

Savo knygoje “Amžinybės dėsniai”, sudėtingą dvasių pasaulį perteikiu paprastai. Tikrai norėčiau, kad žmonės turėtų galimybę žvilgtelti į knygoje aprašomą pasaulį.

Daugumoje knygų apie dvasių pasaulį, pomirtinis pasaulis vaizduojamas kaip šiurpi ir baimę kelianti vieta. Tokie vaizdai gali net supykinti. Juose vaizduojamas pasaulis, padengtas lyg tamsiais sunkiais lietaus debesimis. Tačiau knygoje “Amžinybės dėsniai” rašau apie pasaulį, besidriekiantį už tų sunkių lietaus debesų.

Yra labai nedaug knygų, kuriose dvasių pasaulis atvaizduojamas tokiu pat lygmeniu. Taip yra todėl, kad pasaulis kuriame gyvename yra labai arti pragaro srities. Iš tikro, galima sakyti, kad pragaras egzistuoja čia, persidengdamas su trijų dimensijų [materialiu] pasauliu. Nors ir nematoma fizinėms akims, tačiau šio pasaulio žmonės gali gyventi erdvėje koegzistuojančioje su pragaru, kas daro juos lengvai prieinamus pragaro įtakai ir negatyviems dvasiniams virpesiams.

Daugelis aiškiaregių kontaktuoja su ketvirtąja dimensija, ypač pragaru, ir to pasekoje, vėlių pasaulis, kurį jie mato, dažniausiai atrodo siaubingas ir gąsdinantis. Knygos, kurias jie rašo, atspindi tas žinias ir, to pasekoje, jas skaitantys jautrūs žmonės nebenori tikėti nei kitu pasauliu nei religija apskritai. Iš dalies, tokią reakciją galima laikyti sveiku pasirinkimu, nes mintis, kad toks šiurpus pasaulis mūsų laikia po mirties gali būti per daug nepakeliama. Tuomet galima suprasti ir materialistų norą manyti, kad su mirtimi viskas baigiasi.

Tačiau tiesa yra ta, kad kitas pasaulis nėra visiškai toks, kokį aiškeriagiai vaizduoja. Toks atstumiantis vaizdas perteikia tik tą pasaulį, kuriame gyvena daug žemiškų prisirišimų turinčios sielos. Už šio niūraus pasaulio, iš tikro, yra nuostabus šviesos pasaulis, kurio gyventojai yra kur kas labiau pažengę, nei žmonės žemėje, o jų širdys yra nuostabios ir tyros.

Versta iš Ryuho Okawos knygos “The Laws of Prosperity ~ the new paradigm for creating the future” (“Klestėjimo dėsniai ~ nauja paradigma ateities kūrimui”). 

Dvasių pasaulio patyrimas per sapnus

Mokslininkams vis dar nepavyksta atskleisti žmogaus miego metu regimų sapnų paslapties. Kai kurie mūsų sapnai yra tik paprasčiausias praėjusios dienos įvykių pratęsimas, tačiau ne visi. Gana didelė mūsų regimų sapnų dalis, iš tikro, yra mūsų sielų apsilankymas dvasių pasaulyje.

Mes visi kada nors sapnuojame realistiškus, spalvotus ir detalius sapnus, kuriuose sutikti žmonės atrodo labai tikroviški ir ryškūs. Daugelis tokių sapnų yra dvasių pasaulio patyrimas. Sapnai, kuriuose sapnuojame, kad skrendame, iš tikro, yra mūsų apsilankymai dvasių pasaulyje.

Kai sapnuojame, kad mus persekioja arba stengiamės išvengti į mus nutaikytų kulkų, labai tikėtina, jog lankomės Pragare. Šiurpūs ir pasikartojantys sapnai, dažniausiai, yra mūsų sielų vizitai į dvasių pasaulį. Kai mes sapnuojame sapno tęsinius, taip pat labai tikėtina, jog lankomės aname pasaulyje. 

Sapnuodami dažnai patiriame dvasių pasaulį, tačiau kai mes nubundame, dvasių pasaulio patirties prisiminimus interpertuojame šio pasaulio kontekste. Pavyzdžiui, žmogų, kurį sapno metu sutinkame dvasių pasaulyje, mūsų atmintis pakeičia mums pažįstamu žmogumi žemėje ir dėl to net nesuvokiame, kad lankėmės kitoje dimensijoje. Lankydamiesi dvasių pasaulyje, dažnai sutinkame ir kitus, žemėje gyvenančius žmones. Paliekame savo kūnus šiame pasaulyje tam, kad susitiktume aname. Dvasių pasaulyje galima pamatyti daug žemėje gyvenančių žmonių. Juos galima atpažinti iš “sidabro gijos”, besidriekiančios nuo jų viršugalvio. Ši “sidabro gija” driekiasi iki žmogaus buvimo vietos žemėje, ir kai mes ją matome, žinome, jog tas žmogus dar gyvena žemėje. Dėl šios “sidabro gijos”, žemėje gyenantys žmonės negali aplankyti gilesnių dvasių pasaulio vietų. Dažniausia jie lankosi Astralinėje srityje arba Pragare, kurie yra kevirtojoje dimensijoje (plačiau apie dvasių pasaulio dimensijas rašoma knygoje “Amžinybės dėsniai”). Žmonės, padarę pažangą savo dvasinėje disciplinoje, gali keliauti po gilesnes dvasių pasaulio sritis. Tačiau, retkarčiais, tą patiria ir paprasti žmonės, turintys tam tikrą misiją, – jų angelas sargas (dvasia sergėtoja) nuveda juos į auštesnes dvasių pasaulio sritis.

Jeigu prisimenate miego metu patirtas keliones po dvasių pasaulį ir bandote prisiminti sapno turinį, galite sukaupti savo dvasinę patirtį be jokio ypatingo aiškiaregio talento. Tai ganėtinai saugus metodas.

Straipsniui naudota medžiaga iš Ryuho Okawos knygos “The Laws of Prosperity ~ the new paradigm for creating the future” (“Klestėjimo dėsniai ~ nauja paradigma ateities kūrimui”).

Kaip Jėzus Kristus vertina Bažnyčią

Dvasiniuose pranešimuose iš Jėzaus Kristaus, kuriuos Mokytojas Ryuho Okawa įrašė 2013 m. liepos 21 d., atskleidžiama, kad Jėzus Kristus nesukūrė taisyklių, kurios draustų skyrybas, abortus ar lieptų dvasininkams laikytis celibato. Jei pats Jėzus Kristus būtų įkūręs bažnyčią, ji būtų visiškai kitokia. Anot Jėzaus, nesutarimai tarp Marijos Magdelietės ir apaštalo Petro sukūrė gilias problemas Jo religinėje institucijoje.

Toliau perteikiamos šio dvasinio pranešimo-interviu detalės.

Jėzus Kristus nesukūrė bažnyčios institucijos

Klausinėtojas: Minėjote, kaip atsirado prieštaravimai krikščionybėje. Popiežiai nuo Benedikto XVI-ojo iki Pranciškaus I-ojo, simbolizuoja besikeičiančius laikus. Ar galite mums atskleisti savo ketinimus slypinčius už šių pokyčių ir duoti mums rekomendacijų iš dvasių pasaulio?

Jėzus Kristus: Manau, kad šie pokyčiai įtakoti racionalaus mąstymo. Daug kritikos egzistuoja bažnyčios viduje. Kadangi Popiežius yra viso pasaulio dėmesio centre, tai jo veikla yra nuolat stebima. Jei visuomenė atskleistų kokią tai rimtą korupciją, bažnyčios institucijai iškiltų žlugimo grėsmė.

Apskritai, dabartinė bažnyčia nėra mano sukurta institucija. Ne aš sukūriau taisykles ir reglamentus, kurie liepė bažnyčios lyderiams tęsti Popiežiaus valdžią. Kadangi aš esu miręs, kai kurie pasekėjai gali teigti, jog “Jėzus mums taip prisakė”, bet iš tikro tai buvo padaryta valia tų žmonių, kurie mane pergyveno, ir tų krikščionių, kurie vėliau tapo mano pagrindiniais mokiniais.

Būdamas gyvas, aš nesugebėjau įsteigti nei vienos bažnyčios. Anuomet valdžios pareigūnai nukryžiavo mane ant kryžiaus ir aš palikau šį pasaulį. Jei būdamas gyvas būčiau galėjęs įkūrti bažnyčios instituciją, galbūt dabar žmonių mąstymas būtų kitoks.

Pavyzdžiui, aš nedaviau tokių nurodymų, kad Vatikano valdžios paveldėtojams negalima tuoktis. Dabartinės taisyklės draudžia Popiežiui vesti, tačiau aš nebūčiau sukūręs tokių taisyklių.

Jėzus nedavė nurodymų dėl skyrybų, gimstamumo kontrolės ir abortų

Klausinėtojas: Homoseksualumo problema ir tos pačios lyties asmenų santuokų klausimas nėra vienintelės problemos kamuojančios katalikų bažnyčią. Egzistuoja ir kiti įvairūs debatai, pavyzdžiui, ar bažnyčia turėtų pripažinti skyrybas, kontracepciją ir abortus.

Jėzus Kristus: Aš nepriėmiau tokių sprendimų ir nesukūriau jokių taisyklių. Šias sistemas sukūrė apaštalas Petras ir kiti krikščionių pasekėjai.

Apaštalas Petras tikėjo, kad pinigai ir moterys kalti dėl Jėzaus nukryžiavimo

Klausinėtojas: Yra spėliojama, ar Jūs buvote vedęs ir galėjote turėti vaiką. Ar galėtumėte pateikti mums savo komentarus šiuo klausimu?

Jėzus Kristus: Pagrindinė šio klausimo priežastis slypi santykiuose tarp apaštalo Petro ir Marijos Magdalietės. Santykiai tarp jų tapo neabejotinai blogi ir vėliau tai sukėlė dar daugiau problemų. Taip pat, man esant gyvam, Judas, kuris buvo atsakingas už pinigų keitimą, kontroliavo finansinius reikalus. Judas rinkdavo pinigus ir buvo atsakingas už maisto tiekimą.

Grįžtant prie klausimo, greičiausiai tai buvo apaštalas Petras , kuris nusprendė, kad pinigai ir moterys buvo žmonijos nuopuolis, ir kad tai buvo mano nukryžiavimo priežastis.

Tiesa, Judas, kuris rinkdavo mums pinigus, mane išdavė, ir sklandė apkalbos, kad jis meilinosi Marijai Magdalietei, kas buvo laikoma amoralu.

Jei žmonės, kurie parašė Bibliją, būtų galėję ją suklastoti aprašydami ištisą giminystės liniją nuo Karaliaus Dovydo vaikų iki Jėzaus Kristaus, tuomet jie būtų parašę, kad Jėzaus Kristaus žmona buvo kokios nors karališkos šeimos princesė. Tačiau dėl daugelio liudininkų, ankstyvosios krikčionybės redaktoriai negalėjo taip pavaizduoti manojo gyvenimo. Daugelis žmonių žinojo, kad Marija Magdalietė buvo aukštos klasės prostitutė , ir tai buvo faktas, kurio  aš negalėjau nuslėpti. Mano pasekėjai tiesiog dėjo pastangas minimizuoti mano ir jos santykius.

Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb