Apie gyvenimą mirties momentu

Ar kada nors susimąstėte, ką patiria žmogus mirties momentu? Galbūt manote, kad smegenims nustojus veikti, velionis nebegali jausti ar galvoti. O kas, jeigu taip nėra?

Mokytojas Ryuho Okawa, Happy Science grupės įkūrėjas ir vadovas, kuris yra ne tik dvasinis lyderis, bet ir vienas stipriausių mediumų pasaulyje, puikiai žino, ką žmogus patiria ir jaučia mirties momentu, bei apie tai rašo daugelyje savo knygų.

Mokytojas Okawa sako, kad:

Daugelis mirusių žmonių iš karto nesuvokia, kad jie mirė. Žmogaus siela kūne lieka kurį tai laiką (dažniausia iki 24 val.) net ir po konstatuotos biologinės mirties. Taigi, tik ką miręs žmogus girdi ir mato viską, kas vyksta aplinkui, ir nesupranta, kodėl aplinkiniai jį laiko mirusiu.

Gydytojui tikrinant paciento reakciją į šviesą, žmogaus siela, vis dar būdama kūne, viską jaučia ir piktinasi tokiu gydytojo poelgiu. Ji taip pat nesupranta, kodėl gydytojas teigia, kad žmogaus smegenys ir širdis sustojo, nes siela (kas ir yra žmogaus esmė) ir toliau gali mąstyti, bei jaučia savo dvasinės širdies plakimą.

Taigi, žmogus jaučiasi esąs gyvas, nors iš tikro (pagal medikų diagnozę) jau yra miręs. Savo mirties nesuvokiančiam žmogui dar baisesnė atrodo laidotuvių ceremonija, kuriai jis priešinasi sakydamas “Ne, šito aš nenoriu. Aš dar nenoriu mirti”. Susitaikymo laikas dar priešaky – tuomet, kai sielos šviesa suvoks, kad mirtis yra paprasčiausias perėjimas į “tikrąjį pasaulį”, kuriame naujas prabudimas nutraukia baimes ir abejones.

Iš tikro daugelis žmonių nesuvokia savo mirties momento. Dėl šios priežasties daugelis mirusiųjų panikuoja, klaidžioja po savo namus ar miestą ir tampa šmėkla arba taip vadinamu “vaiduokliu”. Tokia gyvenimo baigtis tikrai nėra gera. Jei matote, kad jūsų artimieji elgiasi tarsi būtumėt miręs, pabandykite savo rankas sudėti ant krūtinės. Jei jūsų rankos sulenda kiaurai į krūtinę, tai ženklas, kad iš tikro mirėte ir tapote nematoma dvasia. Jei tokiu atveju mąstysite ir elgsitės būtent taip, išmoksite priimti faktą, kad jau esate miręs.

Knygoje “The Laws of Life” (“Gyvenimo dėsniai”), Mokytojas Okawa rašo:

Gimimas ir mirtis yra tas pats, kas rūbo užsidėjimas ir jo nusivilkimas. Mirtis yra momentas, kai siela nusivelka savo rūbą - kūną.

Pavyzdžiui, eidami į darbą jūs užsidedate kostiumą, o kai grįžtate namo – jį nusiimate, pakeičiate į drabužius labiau tinkančius namų aplinkai ir atsipalaiduojate. Jei grįžę namo ir toliau dėvėtumėte kostiumą, tai keltų daug nepatogumų. Taigi, namuose pakeičiate savo drabužius, ir atsipalaiduojate.

Naktį jūs ilsitės, atstatote savo jėgas, o kai atsibundate, manote, " Ak, nauja diena prasidėjo. Pavalgysiu pusryčius ir važiuosiu į darbą." Tuomet užsidedate kostiumą ir išvykstate į darbą ar kažkur kitur. Tai tolygu naujam gyvenimui atgimimų cikle.

Jūsų namai yra tolygu tam, kas vadinama "tikruoju pasauliu" - kitu pasauliu, kuris sielai yra tikrieji namai. Tuomet, “grįžti namo” reiškia mirti ir sugrįžti į tikrąjį pasaulį, kitą pasaulį, kuris yra pagrindinis.

Žmogus iš esmės yra dvasia. Jūsų gyvenimas čia yra ta vieta, kur Dievas suteikia išsilavinimą ir gyvenimo patirtį savo mylimoms sieloms.

Po šio gyvenimo jūs turite grįžti namo į "tikrąjį pasaulį", dvasių pasaulį. Dievo pamokos šiam gyvenimui yra užbaigtos. Po mirties jus pasitiks dvasia, kuri padės suprasti, jog "esate laukiamas kitame pasaulyje".

Net jei ir neatsimenate savo "tikrųjų namų", jūsų siela žinos, kad turite sekti savo dvasia-vedle. Laikui bėgant jūs prisiminsite savo gyvenimą danguje. Mirtis nėra tragedija. Tai tik dar vienas žingsnis. Tai mums pažįstamo gyvenimo pabaiga, tačiau ir pradžia naujojo gyvenimo kitame pasaulyje. Pajuskite ramybę žinodami, kad toks yra planas, ir kad mirtis yra tik žemiškojo gyvenimo pabaiga. Švęskite kelionę.

Daugiau apie tai, kas laukia po mirties Ryuho Okawa rašo savo knygoje “Amžinybės dėsniai” (2013, Mijalba).

Straispnis parengtas pagal publikaciją The Liberty web. 

Žmonijos misija - sukurti Utopiją Žemėje

Daugelis žmonių nors kartą gyvenime užduoda sau esminius egzistencinius klausimus, ieškodami savo gyvenimo prasmės, esmės, bei misijos. Tačiau turbūt nedaugelis susimąsto apie tai visos žmonijos mastu ar net dar plačiau. Japonų dvasinis Mokytojas Ryuho Okawa savo knygoje “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį” ne tik kad apie tai mąsto, bet ir pateikia labai aiškų atsakymą:

 Manau, atėjo laikas dar kartą susimąstyti apie žmonijos misiją. Kodėl mums duotos skirtingos asmenybės? Kodėl turime gimti šiame pasaulyje, tobulinti čia savo dvasią ir grįžti į kitą pasaulį? Dievas sukūrė tokius visatos dėsnius, kurie leidžia suderinti du iš pirmo žvilgsnio konfliktuojančius tikslus. Tai yra nesibaigiančios evoliucijos tikslas ir nuostabios harmonijos kūrimo tikslas. Įgyvendinti praktikoje tuos tikslus ir laikytis tų dėsnių skirta žmonėms. Kad tai įvyktų, dėsniai visų pirma turėjo būti mums perduoti. Per visą žmonijos istoriją Didžioji dvasia siekė įtvirtinti Žemėje visatos Tiesą. Ši Tiesa yra ypatinga instrukcija, padedanti mums pažinti dėsnius, kurie leidžia realizuoti Žemėje evoliucijos ir harmonijos tikslus. Budistai šiuos dėsnius vadina dharma.

Atskiroms kiekvienos planetos dvasių grupėms Dievas pavedė įgyvendinti tam tikrų savo dėsnių rinkinį. Žemės gyventojai, kaip ir nesuskaičiuojama daugybė kitų visatoje egzistuojančių dvasinių grupių, atsako už savo dėsnių rinkinį.

Pagal Dievo nustatytus principus kiekviena dvasinė grupė yra savivaldi bendruomenė. Labiau evoliucionavusioms dvasioms, siekiančioms tapti Dievo Valios nešėjomis, Dievas patikėjo atsakomybę prižiūrėti ir vesti kitas dvasines grupes. Tokia sistema leidžia evoliucionavusioms dvasioms toliau augti, tobulėti ir artėti prie Dievo.

Visų planetų gyventojams buvo duota užduotis sukurti Utopiją ir įvairiausios būtybės deda milžiniškas pastangas, kad jų pasaulis nušvistų ir vystytųsi pagal Dievo dėsnius. Visi atitinkamos visuomenės individai atsakingi už Dangaus sukūrimą savo pasaulyje. Utopiją gali kurti visų profesijų ir visuomenės sluoksnių atstovai, kiekviena šeima gali tapti tobula Utopijos dalelyte.

Kaip įvairios Žemės šalys rungtyniauja tarpusavyje stengdamosi pirmauti vienoje ar kitoje srityje, taip ir kitos visatos civilizacijos siekia pažangos ir nori, kad jų planeta žibėtų skaisčiausiai iš visų.

Taigi Žemės žmonių rasės misija yra pasiekti didžiausią įmanomą pažangą ir tobulą harmoniją. Kad galėtume tai įvykdyti – sukurti Utopiją Žemėje ir kuo labiau atskleisti savo individualumą – turime dirbti kartu kaip sielos, kiekviena su savo skirtingais įgūdžiais ir asmenybe. Utopijos sukūrimas yra didžiausias mūsų visų tikslas.

Ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį”.