Ar kada nors susimąstėte, ką patiria žmogus mirties momentu? Galbūt manote, kad smegenims
nustojus veikti, velionis nebegali jausti ar galvoti. O kas, jeigu taip nėra?
Mokytojas Ryuho Okawa, Happy Science grupės įkūrėjas ir vadovas, kuris yra ne tik dvasinis
lyderis, bet ir vienas stipriausių mediumų pasaulyje, puikiai žino, ką žmogus
patiria ir jaučia mirties momentu, bei apie tai rašo daugelyje savo knygų.
Mokytojas Okawa
sako, kad:
Daugelis mirusių žmonių iš karto nesuvokia, kad jie
mirė. Žmogaus siela kūne lieka kurį tai laiką (dažniausia iki 24 val.) net
ir po konstatuotos biologinės mirties. Taigi, tik ką miręs žmogus girdi ir mato
viską, kas vyksta aplinkui, ir nesupranta, kodėl aplinkiniai jį laiko mirusiu.
Gydytojui tikrinant paciento reakciją į šviesą,
žmogaus siela, vis dar būdama kūne, viską jaučia ir piktinasi tokiu gydytojo
poelgiu. Ji taip pat nesupranta, kodėl gydytojas teigia, kad žmogaus smegenys
ir širdis sustojo, nes siela (kas ir yra žmogaus esmė) ir toliau gali mąstyti,
bei jaučia savo dvasinės širdies plakimą.
Taigi, žmogus jaučiasi esąs gyvas, nors iš tikro
(pagal medikų diagnozę) jau yra miręs. Savo mirties nesuvokiančiam žmogui dar
baisesnė atrodo laidotuvių ceremonija, kuriai jis priešinasi sakydamas “Ne,
šito aš nenoriu. Aš dar nenoriu mirti”. Susitaikymo laikas dar priešaky –
tuomet, kai sielos šviesa suvoks, kad mirtis yra paprasčiausias perėjimas į
“tikrąjį pasaulį”, kuriame naujas prabudimas nutraukia baimes ir abejones.
Iš tikro daugelis
žmonių nesuvokia savo mirties momento. Dėl šios priežasties daugelis mirusiųjų
panikuoja, klaidžioja po savo namus ar miestą ir tampa šmėkla arba taip
vadinamu “vaiduokliu”. Tokia gyvenimo baigtis tikrai nėra gera. Jei matote, kad
jūsų artimieji elgiasi tarsi būtumėt miręs, pabandykite savo rankas sudėti ant
krūtinės. Jei jūsų rankos sulenda kiaurai į krūtinę, tai ženklas, kad iš
tikro mirėte ir tapote nematoma dvasia. Jei tokiu atveju mąstysite ir elgsitės
būtent taip, išmoksite priimti faktą, kad jau esate miręs.
Knygoje “The Laws
of Life” (“Gyvenimo dėsniai”), Mokytojas Okawa rašo:
Gimimas ir mirtis yra tas pats, kas rūbo
užsidėjimas ir jo nusivilkimas. Mirtis yra momentas, kai siela nusivelka savo
rūbą - kūną.
Pavyzdžiui, eidami į darbą jūs užsidedate
kostiumą, o kai grįžtate namo – jį nusiimate, pakeičiate į drabužius labiau
tinkančius namų aplinkai ir atsipalaiduojate. Jei grįžę namo ir toliau
dėvėtumėte kostiumą, tai keltų daug nepatogumų. Taigi, namuose pakeičiate savo
drabužius, ir atsipalaiduojate.
Naktį jūs ilsitės, atstatote savo jėgas, o kai
atsibundate, manote, " Ak, nauja diena prasidėjo. Pavalgysiu pusryčius
ir važiuosiu į darbą." Tuomet užsidedate kostiumą ir išvykstate į darbą ar
kažkur kitur. Tai tolygu naujam gyvenimui atgimimų cikle.
Jūsų namai yra tolygu tam, kas vadinama
"tikruoju pasauliu" - kitu pasauliu, kuris sielai yra tikrieji namai.
Tuomet, “grįžti namo” reiškia mirti ir sugrįžti į tikrąjį pasaulį, kitą
pasaulį, kuris yra pagrindinis.
Žmogus iš esmės yra dvasia.
Jūsų gyvenimas čia yra ta vieta, kur Dievas suteikia išsilavinimą ir gyvenimo
patirtį savo mylimoms sieloms.
Po šio gyvenimo jūs turite grįžti namo į "tikrąjį
pasaulį", dvasių pasaulį. Dievo pamokos šiam gyvenimui yra užbaigtos. Po
mirties jus pasitiks dvasia, kuri padės suprasti, jog "esate laukiamas
kitame pasaulyje".
Net jei ir neatsimenate savo "tikrųjų
namų", jūsų siela žinos, kad turite sekti savo dvasia-vedle. Laikui
bėgant jūs prisiminsite savo gyvenimą danguje. Mirtis nėra tragedija. Tai tik dar vienas žingsnis. Tai mums pažįstamo
gyvenimo pabaiga, tačiau ir pradžia naujojo gyvenimo kitame pasaulyje. Pajuskite
ramybę žinodami, kad toks yra planas, ir kad mirtis yra tik žemiškojo gyvenimo
pabaiga. Švęskite kelionę.
Daugiau apie tai, kas
laukia po mirties Ryuho Okawa rašo savo knygoje “Amžinybės dėsniai” (2013, Mijalba).
Straispnis parengtas pagal publikaciją The Liberty web.
