"Šiais laikais daugumai
žmonių sunku patikėti, kad angelai ir velniai egzistuoja ne tik pasakose. Jiems
ta mintis kelia juoką. Nors krikščionybė pagrįsta Tėvo, Sūnaus ir Šventosios
Dvasios trejybe, daugelis krikščionių nenori pripažinti, kad angelai yra
Šventosios Dvasios apraiškos. Netgi labai atsidavę krikščionys, kurie priima
Biblijoje apibūdintų angelų idėją, sunkiai tiki, kad jie yra realiai
egzistuojančios būtybės. Vis dėlto angelai egzistuoja iš tikrųjų, taip pat
egzistuoja velniai, todėl bėgant amžiams apie juos ir buvo sukurta daug
pasakojimų tiek Rytuose, tiek Vakaruose, tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek
besivystančiose.
Žodžiu „angelas“
apibrėžiame Dieviškąsias Dvasias įvairiuose dvasiniuose lygmenyse – šeštojoje
dimensijoje ir aukščiau. Tarp jų yra dievybių, kurias žmonės bėgant amžiams
laikė šventaisiais ir dievais, kai šios buvo įgavusios žmogaus pavidalus.
Dieviškosios Dvasios, dar žinomos kaip bodhisatvos ir tathagatos, gyvenantys
septintojoje ir aštuntojoje dimensijose, irgi yra angelai.
Jauni angelai
įprastai atsakingi už ką tik iš trijų dimensijų pasaulio grįžusių sielų
orientavimą. Šiame etape angelai atlieka praktinį sielų gelbėjimo darbą. Jie orientuoja,
prižiūri ir lavina sielas, kurios ką tik paliko savo kūnus. Tokių angelų yra
šimtai milijonų, jie keičia savo išvaizdą atsižvelgdami į mirusiojo ideologiją,
įsitikinimus ir religiją. Krikščionių grupės angelai daugiausia prižiūri ir
veda krikščionis, bodhisatvos iš budistinių dvasių grupės rūpinasi budistais ir
taip toliau. Angelai pasirodo įgavę tokią formą, kad mirusiajam būtų
lengviausiai juos priimti.
Angelai egzistuoja
ne tik kitame pasaulyje – jų esama ir šiame. Dauguma angelų nuolat reinkarnuoja
Žemėje, tačiau jų reinkarnacijų dažnumas labai įvairus: vieni atgimsta kas
kelis šimtus metų, kiti – kartą per tūkstantmetį. Jie čia pasirodo, kad valytų šį pasaulį ir toliau
tobulėtų patys, taip pat jie nori prisiminti, ką reiškia būti žmogumi. Mat jei užsibūna
kitame pasaulyje per ilgai, jiems tampa sunku suprasti, ką Žemės žmonės mąsto
ir jaučia. Taigi idant taptų geresniais sielų mokytojais, angelai turi periodiškai
gimti Žemėje – tai padeda jiems geriau pažinti žmogiškuosius jausmus, skleisti
Dievo tiesas patiems įvairiausiems žmonėms ir tuo pat metu kiekvieną mokyti pagal
jo specifinius poreikius. Tai leidžia angelams išgelbėti kuo daugiau žmonių."
~ ištrauka iš Ryuho Okawos knygos "Amžinybės dėsniai", I skyrius,
