“Nustokite
tenkintis pernelyg paprastomis šio pasaulio žiniomis.
Priežastis dėl kurios gimėte šiame pasaulyje yra įgyti
išminties, išeinančios už šio pasaulio ribų, visuotinės Tiesos. Tai ir yra
tikroji išmintis.”
Tokias žodžiais Mokytojas Ryuho Okawa užbaigė vieną
svarbiausių 2013 m. skaitytų
paskaitų pavadinimu “Išminties iššūkis” (“The Challenge of Wisdom”), kurią
gruodžio 14 d. skaitė
daugiatūkstantinei auditorijai Mahakuri Messe centre Japonijoje.
Paskaitos pradžioje, padėkojęs visiems Happy Science
nariams už šiuos metus, Mokytojas Okawa kalbėjo apie šiuolaikinio pasaulio
būklę:
"Šiame amžiuje
pasaulis labai sudėtingas ir stipriai pažengęs. Mokslas labai specializuotas ir
suskaidytas. Žmonės, įvaldę tam tikrą specialybę, nesuvokia bendro vaizdo ir
negali atsakyti į tokius paprastus klausimus kaip šie: “Kas yra žmogus?” “Kodėl
žmonės gimsta šiame pasaulyje?” “Iš kur mes ateiname ir kur iškeliaujame?”Dabar
yra daug daugiau specialistų, nei kas galėjo įsivaizduoti 100 ar 200 metų atgal.
Visi jie savimi pasitikintys tiek savo srityse, tiek ir darbuose. Tačiau jei jų
paklaustų: “Kas jūs esate?”, “Ką tiksliai reiškia frazė “aš esu žmogus?”, tik
labai nedaugelis galėtų atsakyti į šiuos klausimus."
Kalbėdamas apie šiuolaikines tendencijas, Ryuho Okawa
pabrėžė:
“Šiuo metu pasaulyje yra daug šnekama apie informacijos
paviešinimą ir teisę žinoti. Žinoma, tai svarbu. Tačiau, aš noriu pasakyti, jog
“teisė žinoti” turi apimti ir dalykus, susijusius ne tik su šiuo pasauliu.
Kiekvienas žmogus privalo žinoti, kas jis yra; kodėl jis dabar gyvena; kodėl
jis pasirinko tokią fizinę formą, turi tokius gebėjimus, talentus ar roles ir
dabar gyvena; kodėl jis laimingas, liūdnas, kenčiantis ar švelnios širdies? Kodėl žmonės net ir norėdami, nenustoja dėti pastangas? Kodėl jie siekia nors vienu ar dviem žingsniais
patobulėti dvasiškai? Ir kodėl, jeigu žmonės šiame pasaulyje yra gimę
atsitiktinai, yra tokių, kurie stengiasi duoti meilę kitiems? Kodėl yra žmonių, kurie bando mylėti daugelį kitų?”
Apžvelgdamas šiuolaikinio mokslo teikiamą naudą ir
tikrąją jo paskirtį, Mokytojas Okawa akcentavo ir jo trūkumus:
“Šiame amžiuje
galybė akademinių disciplinų yra mokoma įvairiuose universitetuose. Žinios
įgytos šiose akademinėse disciplinose tapma išsilavinimu. Išsilavinimas tampa
smegenų galia arba mąstymo jėga, kuri panaudojama šio pasaulio pažangai ir
patogumui kurti.
Kurti geresnį ir
patogesnį pasaulį yra svarbu. Pasaulyje yra žmonių, kenčiančių dėl maisto
nepritekliaus, žmonių, neturinčių pastogės, neturinčių pakankamai geriamo
vandens, žmonių negalinčių pasirūpinti savo šeimos sveikata, vargstančių šalių,
kurios net ir norėdamos negali nutiesti kelių ar tiltų.
Labai svarbu
suteikti naujų žinių ir mokslo teikiamos pažangios išminties tokiems žmonėms,
kad juos išgelbėti ir padėti jiems tobulėti. Tačiau mokslui
reikalinga aukštesnė galia. Jam reikalinga išmintis.
Kam reikalingas
mokslas?
Kam reikalingos
žinios?
Kuriam galui
tampate protingais ir esate gerbiami, kaip specialistai?
Tie, kurie
užsitarnavote kitų pagarbą dėl savo turimų žinių apimties, žinokite, kad jūsų
pasisakymai gali arba daugelį išgelbėti arba suklaidinti.
Žinios kaipo
tokios yra neutralios. Gali atrodyti, jog pačios žinios tarnauja kažkokiam
tiksliui, tačiau žinios gali sužaloti žmones arba padaryti juos laimingus.
Tik išminties
galia padeda atskirti, ar tam tikros žinios teiks žmonėms laimę, ar atneš tik
skausmą ir kančią.”
Kalbėdamas apie išminties šaltinį, Mokytojas Okawa
neatmetė mokslo ir kasdieninių patirčių svarbos, tačiau pabrėžė, jog išminties
pradžia yra teisingas požiūris į save ir į šį pasaulį:
“Žmonės yra tarsi nuolatiniai keliautojai tarp dviejų:
šio ir kito pasaulių. Jei
žmonės į šį pasaulį žiūri tik iš materialaus, diskriminuojančio požiūrio
pozicijų, jie pradeda skirstyti ar net diskriminuoti žmones pagal jų odos
spalvą, pajamas, socialinį statusą, išsilavinimą ar gimino vietą. Tačiau, jei
jie sugebėtų žvelgti į šį pasaulį iš aukštesnės perspektyvos, t.y. dvasinio
pasaulio akimis, toks skirstymas ar diskriminacija būtų beprasmiški.”
Išsakęs savo nuomonę dėl kitų pasaulio ir Japonijos problemų, savo paskaitą Mokytojas Okawa užbaigė šiais žodžiais:
“Nustokite tenkintis pernelyg paprastomis šio pasaulio
žiniomis.
Priežastis dėl kurios gimėte šiame pasaulyje yra įgyti
išminties, išeinančios už šio pasaulio ribų, visuotinės Tiesos. Tai ir yra
tikroji išmintis.”
“Žmonės, kurie sulaukia akademinio pripažinimo, dažnai
stokoja dėkingumo ir meilės viso pasaulio žmonėms. Jie yra šalti, savanaudžiai,
siekiantys kitų pripažinimo. Aš trokštu, kad žmonės, kurie mokėsi ir yra
išsilavinę, įgytų ir gebėjimą mylėti daugelį kitų.
Dėl to šiandieną ir kalbu apie “Išminties iššūkį”.
