Apie Homoseksualus iš dvasinės perspektyvos

Praėjusį šeštadienį (liepos 27 d.) Vilniaus Gedimino prospekte vykusios homoseksualų eitynės “Už lygybę” sulaukė daug prieštaringų nuomonių, atskleisdamos žmonių mąstymo spektrą ir tolerancijos padėtį Lietuvoje.

Homoseksualų lygių teisių problema šiandieną yra aktuali visame pasaulyje ir, rodos, pereina į kitą lygmenį vis daugiau šalių įteisinant gėjų ir lesbiečių santuokas.

Atėjo laikas į šią problemą pažvelgti iš dvasinės perspektyvos ir sužinoti, ką šiuo klausimu mano Happy Science įkūrėjas ir jos dvasinis vadovas - Mokytojas Ryuho Okawa. Čia pateikiama jo nuomonės santrupa, kurią Mokytojas Okawa išsakė 2008 metais, atsakydamas į jam pateiktą klausimą: “Kokia turėtų būti Happy Science pozicija homoseksualių porų santuokos klausimu?”

Ar Dievas myli gėjus ir lesbietes? 

Jei esate gėjų ar lesbiečių pora, tai nebūtinai reiškia, kad po mirties keliausite į Pragarą. Jei esate dori žmonės ir mylite vienas kitą, tam tikra prasme jums bus atleista.

Atlikau daugelio žmonių praėjusių gyvenimų analizę ir aptikau eilę atvejų, kurie iš dalies paaiškina žmogaus potraukį į homoseksualumą. Pavyzdžiui, kai pažvelgiau į dviejų vyrų praėjusius gyvenimus, vienas jų buvo gimęs moterimi, o kitas – vyru, ir abu kartu gyveno santuokoje. Dabar jie abu gimė vyrais ir yra artimi draugai. Šiame gyvenime fizine prasme jie inkarnavo kaip tos pačios lyties atstovai, tačiau sielos jausmai ir potraukis, užgimę praėjusiame gyvenime, išliko.

Klaidingas ar teisingas žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas žemėje, parodys tai, kur jis keliaus po mirties  - į Pragarą, ar į Dangų. Nesvarbu, ar esate heteroseksualų, gėjų, ar lesbiečių pora, svarbu kad savo darbu ir gyvenimo būdu kurtumėte utopiją (idealų pasaulį) namuose.

Mylėti kitą žmogų yra gerai, tačiau dėl to sukelti rūpesčių kitiems, ar šokiruoti juos – blogai. Svarbu yra pasitikrinti, ar imate meilę iš kitų, ar duodate ją kitiems.

Homoseksualios poros yra naujas išbandymas žmonijai 

Meilė tarp tos pačios lyties atstovų yra nauja problema, kuriai vienareikšmiško atsakymo dabar negalėtų pateikti ir pats Dievas. Pati meilė kitam žmogui iš esmės yra geras dalykas, tačiau, kai kalbama apie legalią santuoką ir vaikų auginimą homoseksualų šeimose, klausimas tampa sudėtingu. Galima sakyti, jog mokslui sparčiai žengiant į priekį, dabartinėje civilizacijoje vykdomas eksperimentas, apie kurio rezultatus kol kas dar anksti spręsti. Prireikė maždaug 70-80 metų (nuo Tarybų sąjungos įkūrimo iki jos žlugimo), kad nuspręsti, ar Marksizmas buvo gerai, ar blogai. Manau, jog prireiks 100 metų, kad galėtume nuspręsti, ar meilė tos pačios lyties atstovui yra priimtinas dalykas, ar ne.

Žmogaus esmė yra siela, o kūnas tiktai indas, kuriame ji gyvena. Nepriklausomai nuo to, kokios lyties yra žmonės mylintys vienas kitą, jei jų sielos per gyvenimą patobulėjo – jie grįš į Dangų, o jei jų sielos degradavo – jiems teks savo gyvenimus apmąstyti Pragare. 

Jei per ateinančius šimtą metų į Dangų grįžusių gėjų ir lesbiečių proporcija bus didelė, tada Dievas gali priimti sprendimą, kad meilė tos pačios lyties atstovui nėra blogai. Tačiau jei meilė tarp tos pačios lyties atstovų sukels daug širdgėlos ir emocinės sumaišties, ko pasekoje daugelis sielų grįš į Pragarą – pritarti tokiai meilei gali būti sunku.

Homoseksualios poros šiandienos pasaulyje, tam tikra prasme, yra naujas išbandymas žmonijai, todėl negalima šio reiškinio vertinti remiantis religijų mokymais, kurie buvo duoti tais laikais, kai tokie reiškiniai dar nebuvo aktualūs.

Straipsniui naudota medžiaga iš tinklalapio TheLibertyWeb.

Ryuho Okawa apie Europos Sąjungą: tikroji ES finansinės krizės priežastis

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) vadovų ir ministrų tarybai, prasideda 2013 m. liepos 1-ąją ir tęsis visą pusmetį. Daugiau nei pusamžį gyvuojanti Europos Sąjunga yra daug diskusijų kelianti institucija, kurią vieni palaiko, o kiti yra gerokai prieš. Šioje straipsnių serijoje supažindinu su Mokytojo Ryuho Okawos nuomone Europos Sąjungos ir jos finansinės sistemos atžvilgiu. Šią nuomonę jis išsakė 2012 metų vasarą, kai Graikiją - vieną iš ES narių, kamavo itin stiprūs finansiniai sukrėtimai.

 Socialinės gerovės politika stokoja idėjų , kaip sukurti turtą

Europos sąjungą sudaro daug šalių ir kiekviena jų turi problemų savo finansinėse sistemose. Vokietija yra pagrindinis Europos sąjungos ramstis, bet aš manau, kad jai tai per sunku. Socializmas arba socialinės gerovės sistema yra pagrindinė Europos šalių nuosmukio priežastis. Apie tai Spengleris (Oswald Spengler) – vokiečių istorikas ir filosofas - kalbėjo dar prieš šimtą metų. Kol Europos šalys studijavo saviugdos arba pagalbos sau (self-help thinking) teoriją, jos galėjo pasigirti didele galia visame pasaulyje. Tačiau dabar jos užmiršo Samuel Smiles saviugdos arba pagalbos sau (self-help thinking) dvasią.

Socialinės gerovės sistema galbūt yra labai naudinga žmonėms išeinantiems į pensiją ir gaunantiems socialines išmokas. Tačiau, kas sukurs reikiamą turtą arba, kas pagelbės vargstantiems žmonėms? Atsakymas į šį klausimą yra opi problema. Socialinės gerovės teorija stokoja idėjų kaip uždirbti pinigus arba kaip sukurti turtą. Valdžioj esantys žmonės nori tik panaudoti pinigus surinktus iš mokesčių mokėtojų, tačiau jie nemoko savo tautiečių, kaip uždirbti pinigus ir kaip sukurti pasiturinčią visuomenę.

            Per pastarąjį šimtmetį Europoje jaučiamas nusomukis ir pagrindinė to priežastis slypi mąstyme. Daugiau nei prieš 20 metų Europoje egsistavo Rytų ir Vakarų Vokietija. Nors tai buvo tos pačios tautybės žmonės, tačiau jų politinės sistemos, prieš griūvant Beryno sienai, buvo labai skirtingos. Šis politinių sistemų skirtumas reiškia skirtumą mąstyme. Viena sistema leidžia žmogui susikurti turtą. Tai yra laisva sistema, skatinanti žmones uždirbti pinigus. Kitoje sistemoje žmonės laukia, kad pinigai nukristų iš dangaus. Šie du požiūriai yra ganėtinai skirtingi.

Marksiszmo laikais buvo daug vargšų ir mažai turtingų. Marksas buvo linkęs manyti, kad turtingieji susikrovė turtus vargšų sąskaita. Jam nepatiko, kad yra daug vargšų, ir jis manė, kad yra teisinga turtingųjų turtą perskirstyti.

Tačiau šiandieninėje visuomenėje turto perskirstymo klausimas yra gana keblus, nes daugelis žmonių yra praradę norą dirbti sunkiau, uždirbti daugiau ir išlaikyti savo šeimas. Jiems trūksta atsakomybės jausmo.

<antra dalis>

Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb