01 liepos, 2013

Ryuho Okawa apie Europos sąjungą: ES jaučiama tautiškumo stoka


Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) vadovų ir ministrų tarybai, prasideda 2013 m. liepos 1-ąją ir tęsis visą pusmetį. Daugiau nei pusamžį gyvuojanti Europos Sąjunga yra daug diskusijų kelianti institucija, kurią vieni palaiko, o kiti yra gerokai prieš. Šioje straipsnių serijoje supažindinu su Mokytojo Ryuho Okawos nuomone Europos Sąjungos ir jos finansinės sistemos atžvilgiu. Šią nuomonę jis išsakė 2012 metų vasarą, kai Graikiją - vieną iš ES narių, kamavo itin stiprūs finansiniai sukrėtimai.


Patriotizmas veda į klestėjimą


Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) finansinę sistemą yra gana keblu pateikti atsakymą iš religijos pozicijų, tačiau žvelgiant iš politinės-ekonominės perspektyvos, manau, jog Euro sistema neveiks. Taip yra todėl, kad ją pagrinde finansuoja tik vokiečiai ir prancūzai.

Šiandieninėje Europos Sąjungoje yra daug silpnesnių šalių, kurios tikisi pagalbos iš stipresnių. Kai dar daugiau šalių prisijungs prie šios sistemos, ES sistema susilpnės. Gero rezultato negalima tikėtis, kai silpnos šalys bando padėti viena kitai (tai lyg vienas būdamas aklas vestų kitą aklą). Jos turi pakeisti savo mąstymą ir kiekviena iš savo nacionalinių pozicijų pertvarkyti ir atstatyti savo finansinę sistemą. Šalies valdymo ar valdžios sistema turi užtikrinti verslo laisvę, panaikindama jam kliūtis ir apribojimus. Ji turi skatinti žmones uždirbti pinigus ir kurti didingą tautą.

Žmonės pasaulyje ir Japonijoje kartais mano jog nacionalizmas arba indėlis į nacionalizmą yra blogas dalykas, tačiau aš į jį žiūriu kaip į patriotizmą. Sveikas patriotizmas daro žmones laimingais ir veda juos į klestėjimą. Žmonės turi būti užtikrinti savo šalies augimu ir turi didžiuotis savo tauta.

Žiūrint iš pasaulio perspektyvos Europos Sąjungos problema yra tautiškumo ir patriotizmo trūkumas. Dauguma ES šalių tiesiog siekia paramos, tačiau pasaulyje nėra tokios šalies, kuri galėtų ją dalinti visiems norintiems. Net ir JAV dabar išgyvena nuosmukį. Japonija taip pat, galima sakyti, nepatyrė ženklesnio augimo per pastaruosius 20 metų. Vienintelė Kinija ir gal dar Indija gali pasigirti ekonominiu augimu. Tačiau jų politinės ir ekonominės sistemos yra atsilikusios vienu ar net dviem dešimtmečiais.
Taigi, Kinija taip pat negali būti gelbėjimosi ratu Europos šalims. Manau, kad tik Japonija galėtų joms padėti, jei tik Japonijos žmonės ir Japonijos valdžia mąstytų kur kas globaliau. ES ekonominę  krizę, prasidedančią nuo Graikijos, Italijos ir Ispanijos, galima sustabdyti. Pavyzdžiui, Graikijos ekonomika yra labai maža ir Japonija gali ją lengvai išgelbėti.
Europos Sąjunga gali išgyventi, jeigu jos grimzdimą “į pragarą” ekonomine prasme, pavyktų sustabdyti vos tik jam prasidėjus.

Tęsinys bus vėliau...

Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb