19 liepos, 2013

Apie vegetarizmą iš dvasinės pozicijos


Šiandienos pasaulyje populiarėjant vegetarizmui vis daugiau ir daugiau žmonių ima domėtis šios mitybos filosofija ir principiniais jos aspektais. Natūralu, jog Happy Science pesekėjams, tarp kurių yra tiek vegetarų, tiek ir tų, kurie valgo mėsą, rūpi sužinoti Mokytojo Ryuho Okawos nuomonę šiuo klausimu. Taigi, šiame straipsnyje pateikiamas Mokytojo Okawos atsakymas į klausimą:

Ar teisinga būti vegetaru? Ar valgyti mėsą yra blogai?

(Šį klausimą Ryuho Okawa gavo 2010 metais skaitydamas paskaitas Brazilijoje.)

Nuo Platono laikų kai kurios Vakarų religijos mokė, kad dvasia ir kūnas yra atskiri, kad tiktai žmonės turi sielą, o gyvūnai jos neturi. Taigi, vakariečiai, kurie valgo mėsą yra linkę galvoti, kad gyvūnai neturi sielos. Kitaip yra su rytiečiais, ypač Indijoje, kur tikima, kad gyvūnas turi sielą. Senovės Indų tikėjimas netgi teigia, kad siela pasikeisdama inkarnuoja tai į žmogaus, tai į gyvūno kūną.
Iš tikro, žmogaus siela yprastai gimsta tik žmogumi, tačiau ir gyvūnai turi sielas, nors jų sielos ir mažiau išsivysčiusios nei žmogaus. Gyvūnų sielos geba patirti skirtingas emocijas: pasitenkinimą, pyktį, sielvartą ir malonumą. Taigi, neteisinga manyti, kad mes galime valgyti gyvūnus tik todėl, kad jie neturi sielos.
Tuomet, atrodytų, jog visi turime tapti vegetarais...Tačiau ir augalai turi sielas. Nors augalai negali taip laisvai judėti kaip gyvūnai, nufilmavus juos pagreitinto judesio kamera, matyti, kad jie taip pat juda, nors ir labai lėtai. Augalai taip pat yra gyvi – jie džiaugiasi lietumi po kaitrios dienos, ar saule, išlindusia iš po eilės niūrių dienų. Gyvi yra ir kristalai bei uolienos, kurie auga milijonus ar net bilijonus metų. Šiame pasaulyje viskam yra suteikta gyvastis.
Kultūriniai skirtumai dėl to, ką valgyti, ar nevalgyti, egzistuoja, tačiau tai neturėtų būti grindžiama sielos egzistavimu ar jos nebuvimu. Žmonės yra labiausiai išsivysčiusios gyvybės formos žemėje. Mes valgome kitas gyvybės formas - gyvūnus ir augalus. Tai gali pasirodyti žiauru, tačiau žiūrint iš kitos perspektyvos, gyvūnai ir augalai padeda žmogui išgyventi ir siekti dvasinio tobulėjimo. Paaukodami save kaip maistą, jie taip pat tobulėja kaip sielos.
Ar esate vegetaras, ar ne, svarbu, kad prieš valgydami padėkotumėte. Galbūt jaučiatės kalti atimdami kitą gyvybę, tačiau žinokite, jog širdis pilna dėkingumo ir gyvenimas vertas tos aukos, kompensuoja jūsų kaltę.
Nesakau, teisinga ar klaidinga būti vegetaru, remiantis sielos egzistavimu ar neegzistavimu. Žmogaus gyvybė reiklauja daug aukų. Aš tikiu, kad dėdami pastangas sukurti geresnę visuomenę, galime suteikti prasmę toms aukoms.


Mokytojo Ryuho Okawos atsakymas į žiūrovo klausimą Brazilijoje išspausdintas knygoje “The Moment of Truth: Become a Living Angel Today”