22 gegužės, 2013

Reinkarnacija – mūsų sielų evoliucinis kelias


Tie kurie domisi dvasiniais mokymais, filosofijomis ir keliais, tikrai bus girdėję apie žmogaus sielos reinkarnaciją – daugelį gyvenimų čia, žemėje. Tačiau galbūt ne visiems dar pavyko rasti tenkinančius atsakymus į klausimus: “Kodėl turime kūną ir sielą?” “Kodėl negalime gyventi kaip sielos ir šiame pasaulyje?“„Kodėl turime patirti daugelį reinkarnacijų?” “Kodėl mes apie tai nieko nežinome, kol esame gyvi?”

Viliuosi, jog ši trumpa ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Amžinybės dėsniai” padės rasti gana aiškius atsakymus į šiuos fundamentalius egzistencinius klausimus.  Aiškindamas reinkarnaciją, Mokytojas Ryuho Okawa rašo:
“Perėjimas iš kūniško gyvenimo į dvasinį gali būti palygintas su cikados ar drugelio metamorfoze. Daug metų gyvenusi po žeme, cikados nimfa (lėliukė) įkopia į medį, nusimeta išorinį apvalkalą ir pakyla į dangų. O žalias vikšras, ropojantis lapu, vieną dieną virsta nuostabiu drugeliu. Dievas sukūrė tokį cikadų ir drugelių gyvenimo ciklą, kad parodytų žmonėms, kas yra reinkarnacija. Kaip kai kurie vabzdžiai keičia savo formą, taip mes evoliucionuojame dvasiškai reinkarnuodami tarp šio ir dvasių pasaulio. Vikšras turi daugybę trumpų kojyčių ir godžiai ryja lapą, bet jis virsta drugeliu ir laisvas pakyla į dangų. Tai mums yra raktas, leidžiantis suprasti, kaip vyksta žmonijos evoliucija.
Kodėl Dievas sukūrė būtent tokią tvarką – juk lengvai galėjo padaryti taip, kad drugeliai skraidytų iš karto, kai tik atsiranda šiame pasaulyje. Tai yra Dievo atjautos pavyzdys. Patyrę žemiškojo gyvenimo apribojimus, mes geriau įvertinsime, koks stebuklas yra skraidyti. Dievas nori, kad mes žinotume, jog šitoks džiaugsmas mūsų laukia dvasių pasaulyje. Jūs gal ir nenorite gimti drugeliu, tačiau puikiai galite įsivaizduoti, kaip drugelis džiaugiasi nardydamas po dangų. Kita vertus, Dievas dovanojo drugeliams laimę, kurios žmonės šiame gyvenime patirti negali. Tai irgi yra Dievo atjautos pasireiškimas – šįkart atjauta skirta drugeliams.
Dabar mūsų sielas varžo fiziniai kūnai, bet mes juos galų gale nusimesime. Ir tada visiškai suprasime, kaip nuostabu būti dvasine būtybe. Šiame materialiame trijų dimensijų pasaulyje mūsų norai išsipildo tik per tam tikrą laiko tarpą, todėl jaučiamės nusivylę, išsekę, mums atrodo, kad nieko nesugebame. O štai dvasių pasaulyje mūsų mintys materializuojasi akimirksniu. Kai visą gyvenimą sunkiai vargę trijų dimensijų pasaulyje grįžtame į dvasių pasaulį, jį imame vertinti dar labiau.
Reinkarnacijos sistema yra Dievo mums nutiestas dvasinės evoliucijos kelias. Nepatyrę šios dvasinės metamorfozės – nepakilę į kitą lygmenį – taip pat nepatirsime tikros laimės. Kaip dvasinių būtybių, mūsų esminė prigimtis tokia pat kaip Dievo. Sugebėti savyje pajusti Dievo prigimtį yra nepaprastas dalykas, ir tas potyris prasideda čia, šiame nuostabiame pasaulyje, kuriame mes gyvename.”