28 gegužės, 2013

Savižudybės pasekmė – didelė sielos kančia po mirties


Lietuvoje per metus nusižudo 1000 žmonių, o pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis, pagal savižudybių skaičių Lietuva jau kelinti metai iš eilės užima antrąją vietą pasaulyje. Tai nepaprasatai liūdinantys rodikliai, bylojantys, jog savižudybės pervencijos mūsų šalyje nėra arba ji neveiksminga. Tą įrodo ir faktas, jog savižudybę renkasi ne tik turintys menką išsilavinimą ar ekonominių problemų kamuojami žmonės, bet ir tokios ryškios asmenybės, kaip aktorius Vytautas Šapranauskas, neseniai savo noru pasitraukęs iš žemiškojo gyvenimo …

Ar įmanoma rasti efektyvią priemonę savižudybių problemai spręsti, neturint dvasinės perspektyvos – t.y. žinių apie pomirtinį gyvenimą ir dvasių pasaulį?

Nors žmonės ryžtasi savižudybei dėl skirtinų priežasčių, tačiau beveik visi, kurie apie tai mąsto, savižudybę pasirenka kaip būdą pabėgti nuo vienokių ar kitokių gyvenimo kančių. Jie tikisi, jog gyvenimas po mirties bus lengvesnis. Tačiau ar tie žmonės rinktųsi savižudybę savo gyvenimo problemoms spręsti, jeigu žinotų, kas jų laukia po mirties?
Žmogaus siela yra nemirtinga ir net sunaikinus fizininį kūną, siela ir toliau gyvena. Sielos esmė yra protas (širdies protas), o proto būsena apsprendžia, kur žmogaus siela keliauja po mirties.
Žmonės, nutraukę savo žemiškąjį gyvenimą, dažniausia nežino šios dvasinės tiesos arba netiki, jog egzistuoja gyvenimas po mirties. Dėl šios priežasties jų sieloms labai sudėtinga grįžti į aukštesnius dvasių pasaulio lygmenis, todėl dažniausiai jos lieka klajoti žemėje kaip “pasiklydusios sielos”, kurios nesuvokdamos, kad jau mirė, vėl ir vėl mėgina nusižudyti. Nusižudžiusių žmonių sielos dažnai pasilieka savo savižudybės vietoje ir negalėdamos pačios nusižudyti, ieško “aukų” –žmonių, kurių protai yra varginami įvairių problemų ir negatyvių emocijų. Tokiems žmonėms savižudžių dvasios perduoda savo mintis apie savižudybę ir to pasekoje, jie nutraukia savo gyvenimus toje pačioje vietoje. Taip yra sukuriamas “savižudžių traukos laukas” – vietos, kuriose įvyksta daug savižudybių. Savižudžio dvasia klaidžioja žemėje iki jo sielos suplanuoto natūralios mirties laiko. Jei siela, prieš ateidama į šį pasaulį, buvo nusprendusi gyventi žemėje septyniasdešimt metų, bet nutraukė savo žemiškąjį gyvenimą būdama trisdešimties, tai dar keturiasdešimt metų ji turės praleisti kančiose klajodama žemėje iki kol galės sugrįžti į savo tikruosius namus - dvasių pasaulį.
Savižudybės pasekmė – didelė sielos kančia po mirties. Nesižudykite, nes savižudybė neverta to skausmo, kurį patirsite po to. Žmogaus esmės – proto arba mąstymo nužudyti neįmanoma – jį galima tik pakeisti.
Kančios šaltinis šiame gyvenime dažniausia yra egoistiniai troškimai, pasaulėžiūra koncentruota į save ir šio pasaulio vertybes. Jei visi pripažintų faktą, kad žmogaus gyvenimas žemėje yra ne kas kita, kaip mokykla sielai, tikrai rastų jėgų atsikratyti savo prisirišimų, išdidumo, tuštybės ir sunkiomis akimirkomis viską vėl pradėt iš naujo.

Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių pamatytų šitą video klipą…