Jėzus Kristus apie homoseksualumo priežastis

<Trečia dalis> <skaityti ansktesnę dalį>

Naująjame Testamente nerasime Jėzaus Kristaus mokymo, kad “homoseksualumas yra draudžiamas. Kad tie, kurie turės homoseksualinių santykių – keliaus į pragarą”. Tačiau Senąjame Testamente tokių teiginių esama. Gerai žinomoje “Sodomo ir Gomoros” istorijoje aptinkama daug amoralaus elgesio formų ir manoma, kad homoseksualumas buvo viena jų. Kadangi homoseksualumo problema šiandieną itin aktuali Vakarų pasaulyje, kuriame dominuoja krikščionybė, Mokytojas Ryuho Okawa nusprendė, kad tiek krikščionims, tiek ir nekrikščionims bus įdomu sužinoti, ką mano Jėzus Kristus apie homoseksualumą ir tos pačios lyties santuokas.

Toliau perteikiamas interviu su Jėzumis Kristumi,  kurį Mokytojas Ryuho Okawa inicijavo 2013 m. liepos 21 d.

Viena iš homoseksualumo tendencijos priežasčių yra kaltės jausmas priešingai lyčiai

Klausinėtojas: Kai dvasinga esybė žvelgia į žmogaus sielą, kaip ji gali nustatyti žmogaus sielos polinkį į homoseksualumą ir kaip jis susiformuoja?

Jėzus Kristus: Per visą istoriją homoseksualumas plito, kai tik religija per daug pabrėždavo kaltę dėl heteroseksualaus sekso. Pavyzdžiui, jei bendruomenės vadas nuolat perdėtai pabrėžia, kad “lytinis santykiavimas nuves į pragarą”, tuomet religingi žmonės, norėdami tokių pasėkmių išvengti, užsiima dalykais, kurie nėra uždrausti. Greičiausiai dėl to, homoseksualumo reiškinys yra aptinkamas ir krikščionybėje ir budizme ir kitose religijose. Jis aptinkamas visose berniukų ir mergaičių mokyklose, kuriose skirtingų lyčių vaikai auklėjami atskirai, taip pat ir kariuomenėse. Tokios socialinės aplinkybės galėjo sudaryti sąlygas homoseksualumui atsirasti, nors čia labai sunku paaiškinti.

Praėjusiuose gyvenimuose žmonės buvo gimę priešingos lyties kūnuose, nei dabar

Jėzus Kristus: Nors to nebuvo mokoma krikščionybėje, tačiau siela daug kartų inkarnuojasi žemėje ir skirtingų inkarnacijų metu gimsta ir moterimi ir vyru. Siela, kuri šiame gyvenime gimė vyru, tačiau prieš tai visuomet inkarnuodavosi moterimi, gali jausti, jog jos tikroji prigimtis yra moteriška. Tas pats nutinka ir priešingu atvėju, kai siela, nuolat gimdavusi vyru, gimsta moterimi.

Jeigu gimimo metu siela inkarnuojasi priešingos lyties kūne nei ji tikėjosi, vėliau gyvenime tai pasireiškia lytinio identiteto sutrikimu. Tie žmonės teisiog neįsivaizduoja savęs vyru arba moterimi ir ryžtasi lyties keitimo operacijoms ir pakeičia savo lytį. Šiame amžiuje žmonės taip elgiasi.

Šiuo požiūriu sielos paslaptys lig šiol nebuvo atskleistos. Yra dalykų, kurie nebuvo pakankamai paaiškinti ir dėl to egzistuoja problema.

Platonas pasakodavo seną istoriją, kad “senais laikais žmonės turėjo vieną kūną, kuris buvo ir vyro ir moters. Jie turėjo keturias rankas ir keturias kojas ir buvo mišinys ir vyro ir moters. Vieną dieną Dievas juos atskyrė ir nuo tada jie jaučia trauką vieni kitiems.” Sunku tiksliai pasakyti, ar Platonas kalbėjo apie fizinį faktą, ar apie dvasinę plotmę, bet greičiausiai jis suprato tą dvasinės Tiesos esmę, kurią mes narpliojame.

Iš dvasinės pusės reiškinys, kai vyrą traukia vyrai, o moterį – moterys, galėtų būti paaiškinamas tuo, kad žmogus praėjusiuose gyvenimuose gyveno skirtingos lyties kūne, nei dabar. Tokie žmonės greičiausiai jaučiasi keistai ir daug žmonių žemėje šiandieną gyvena su šia problema.

tęsinys kitose dalyse..

Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb

Reinkarnacija paaiškina homoseksualumo ir lyties tapatumo sutrikimų priežastis

<Antra dalis><skaityti ankstesniąją dalį>

Kol mokslininkai vis dar narplioja homoseksualumo priežastis priskirdami jas tai biologiniams-genetiniams nukrypimams, tai psichologinimas sutrikimams ar aukėjimo spragoms, senovės mokymas apie reinkarnaciją, papildytas Happy Science mokymu apie sielos struktūrą, puikiai atsako į šį šiandienos pasauliui aktualų klausimą.

Mokymas apie reinkarnaciją aiškina, jog žmogaus tikroji esmė yra siela, kuri gyvena amžinai vis įsikūnydama žemėje tobulėjimo tikslais. “Lytis taip pat leidžia išmokti  ir patirti daug svarbių dalykų. Siela ne visada gimsta tik vyru ar tik moterimi. Kai kurios sielos įsikūnyja kartais į vyrą , kartais  - į moterį, kad materialiame lygmenyje patirtų lyčių skirtumus ir išgyventų kiekvienos lyties problemas bei skausmus. O kitos sielos visada įsikūnyja į tą pačią lytį, jos nori sukaupti kiek įmanoma daugiau vienos lyties gyvenimo patirties. Šios sielos daugelyje įsikūnijimų pasirenka panašų darbą. Lyties ir gyvenimo aplinkybių pasirinkimą visada lemia poreikis augti, kaupti patirtį, tobulėti.” (ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį”).

Pagal Happy Science mokymus, viena gyvybės forma – siela – yra sudaryta iš šešių dalių, sielų-seserų. Šešių sielų-seserų grupelę susieja viena centrinė siela, kuri yra lyg branduolys - komandinis centras, maitinantis visas šešias seseris. Visos vienos grupelės sielos viena po kitos nuolat kaupia gyvenimo patirtis žemėje. Per pakartotinį atgimimų ciklą siela sukaupia daug patirčių, ir kiekvieną kartą prieš atgimdama nusprendžia, ar žemėje gims moters ar vyro kūne. Tačiau, sielos, kurios daugelyje gyvenimų buvo gimusios vyro kūne, o šiame gyvenime gimė moters kūne, gali jausti neatitikimą. Taip pat, žvelgiant iš sielos mokymosi perspektyvos, nors ir retai, bet yra atvėjų, kai siela gimsta priešingos lyties kūne, nei ji pageidavo.Tokiais atvėjais žmogus jaučia neatitikimą tarp kūno ir sielos (širdies), o medikai šį reiškinį vadina lyties tapatumo sutrikimu.

Taigi, žvelgiant iš šios dvasinės Tiesos perspektyvos, homoseksualumas nėra kažkas tokio, kas turėtų būti smerkiama kaip blogis, remiantis religiniais pagrindais.

Tą patį patvirtimo ir Jėzus Kristus, 2013 m. liepos 21 d. perduodamas savo mintis per Mokytoją Okawą. Paliesdamas reinkarnacijos temą – sąvoką, kurios nėra mokoma tradicinėje krikščionybėje, Jėzus, atskleidė dvasinę paslaptį, susijusią su homoseksualumu ir lyties tapatumo sutrikimais: “tarp žmonių, kurie jaučia trauką tos pačios lyties atstovams ar tie, kurie tapatinasi su kita lytimi, yra daugelis tokių, kurie praėjusiame gyvenime gyveno priešingos lyties kūne ir dėl šios priežasties šiame gyvenime jaučia neatitikimą.”

Tolesniuose šios serijos straipsniuose bus atskleidžiamos Jėzaus Kristaus mintys, apie lytį ir meilę, bei jo požiūris į tos pačios lyties santuokas.

Skaityti tęsinį

Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb ir Ryuho Okawos knygos “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį”.

Religijos įtaka homoseksualių santuokų legalizavime

<Pirma dalis>

Šiai metais, judėjimas, siekiantis įteisinti tos pačios lyties santuokas įgyjo pagreitį visame pasaulyje. Vien per 2013 metus tokias santuokas įteisino Prancūzija, Brazilija, Urugvajus ir Naujoji Zelandija. Liepos mėnesį homoseksualų santuokoms pritarta ir Didžiosios Britanijos parlamente, o rugpjūčio mėnesį JAV iždo departamentas tokias santuokas pripažino ir mokesčių įstatymais suteikdamas tas pačias mokestines lengvatas teisėtai susituokusioms tos pačios lyties asmenų poroms, kokias turi heteroseksualų poros.

Nors vis daugiau ir daugiau žmonių išreiškia paramą tos pačios lyties santuokų judėjimui, egzistuoja giliai įsišaknijęs pasipriešinimas, grindžiamas religiniais motyvais.

Pasaulio religijų požiūris į homoseksualumą

Katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra laikomas nuodėme. Manoma, jog homoseksualumas yra smerkiamas jau net Senąjame Testamente. Buvęs Popiežius Benediktas XVI tvirtai laikėsi priešiškos nuostatos, sakydamas, kad “homoseksualų santuokos yra grėsmė santuokai, kaip vyro ir moters vienybei” ir kad “tai daro rimtą žalą taikai ir teisingumui”. Protestantų požiūris skiriasi priklausomai nuo denominacijos – liberalios ir konservatyvios grupuotės šiuo klausimu nesutaria. Baptistų bažnyčia, kuri yra didžiausia protestantų atšaka, kardinaliai priešinasi šiam reiškiniui.

Naujasis Romos katalikų Popiežius Pranciškus šiuo klausimu nėra toks kategoriškas kaip jo pirmtakas ir kelionės į Braziliją metu išsakė savo poziciją: “jei žmogus yra homoseksualus ir kreipiasi į Dievą bei yra geros valios, kas aš toks, kad jį teisčiau?” Tuo metu Popiežius Pranciškus vengė nurodyti, ar homoseksualumas yra teisinga ar klaidinga, tačiau šis klausimas kelia grėsmę padalinti krikščionių bažnyčią į dvi dalis.

Islamo šventojoje knygoje – Korane – aptinkamos dalys, kuriose yra smerkiamas homoseksualumas, todėl tradiciškai tai laikoma nusikaltimu. Kai kuriose musulmoniškose šalyse homoseksualumas yra baudžiamas netgi mirties bausme.

Nors kai kuriose budizmo šventraščiuose rašoma, kad homoseksualai keliauja į pragarą, budizmas, lyginant su krikščionybe ar islamu, yra ganėtinai tolerantiškas homoseksualumo klausimu. Tailande, kurio 95% gyventojų yra budistai, egzistuoja socialinis pagrindas homoseksualių porų toleravimui ir priėmimui. Tačiau, tos pačios lyties porų vedybos šalyje dar nėra įteisintos.

Atrodo, kad daugelis žmonių, nepaisant to, ar jie tą suvokia, ar ne,  jaučia religinę kaltę, kuri sulaiko juos nuo pritarimo tos pačios lyties porų santuokai.

Įdomu, kaip šie žmonės jaustųsi ir elgtųsi, jeigu žinotų dvasinę Tiesą, kuri paaiškina homoseksualumo ir lyties tapatumo sutrikimo priežastis?     

Plačiau apie tai tolimesniuose šios serijos straipsniuose, kuriuose bus atskleidžiamos ir paties Jėzaus Kristaus mintys, kurios gerokai skiriasi nuo to, ko moko krikščionių bažnyčia, besiremianti Biblija ir tuo, kas buvo sukurta Jėzaus mokinių po jo mirties. 

skaityti tęsinį

Straipsnis parengtas naudojant medžiagą, publikuotą tiklalapyje: TheLibertyWeb

Sielos įtaka žmogaus intelektui

Šiandienos pasaulyje vis dar nėra vieningos nuomonės apie žmogaus intelekto kilmę, tačiau dauguma mokslininkų mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų motinos gimdoje, dar 20% nuo aplinkos, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms.

Tačiau, jei analiziuosime žmogaus intelektą iš dvasinės perspektyvos, t. y. įvertindami faktą, kad subrendusio žmogaus siela egzistuoja dvasių pasaulyje, prieš jam gimstant (inkarnuojant) žemėje, šis pasiskirstymas įgaus kiek kitokį vaizdą.

Knygoje “Tips to Find Happiness” (“Patarimai laimei atrasti”), Mokytojas Okawa rašo, jog siela įtakoja 70% žmogaus intelekto. Subrendusi siela apsigyvena vaisiaus embrione, o kūdikiui gimus ir jam augant, jo smegenys palaipsniui perima sielos polinkius. Žmogaus smegenis galima prilyginti kompiuteriui, kuris organizuoja ir perduoda duomenis. Gyvenimo eigoje žmogaus siela palaipsniui susikuria savo “kompiuterį”. Taigi, sielos įtaka individo intelekui yra labai didelė – net 70%, o likusius 30% įtakoja fiziniai faktoriai.

Fiziniai veiksniai įtakojantys intelektą

Išskiriami du fiziniai veiskniai, įtakojantys žmogaus intelektą. Vienas jų yra smegenis maitinančios medžiagos. Svarbiausia smegenų vystymuisi reikalinga medžiaga yra proteinai (baltymai). Jei šių medžiagų trūksta žmogaus augimo laikotarpiu, smegenų vystymasis bus apsunkintas ir jos neveiks efektyviai. Angliavandeniai bei deguonis taip pat yra būtini smegenų veiklai. Net ir talentingos sielos, gimusios nepritekliaus laikotarpiais, kai žmonės kentėjo dėl prastos mitybos, nesugebėjo atskleisti viso savo intelektinio potencialo dėl elementarių “statybinių medžiagų” trūkumo smegenims. Taigi, aplinka daro didelę įtaką smegenų vystymuisi.

Antrasis fizinis faktorius yra susijęs su lavinimu. Net jei žmogaus siela yra aukšto intelekto ir jo smegenys vystymosi laikotarpiu buvo aprūpintos visomis reikalingomis medžiagomis, tam, kad jos veiktų efektyviai kaip “kompiuteris”, reikia išmokti jomis naudotis, t.y. jas lavinti.

Žmonės, kurie nededa pakankamai pastangų savo smegenų treniruotei, nesugebės išnaudoti viso savo potencialo. Nepaisant užslėptų gabumų, jei žmogus nedės pakankamai pastangų studijoms vaikystės ir paauglystės periodais, jo smegenys nepasieks savo pilno potencialo. Ir priešingai, net jei žmogus ir nėra itin apdovanotas gabumais, dėdamas pastangas, jis gali puikiai naudotis savo smegenų funkcijomis ir išlavint savo protą.

Taigi, 70% žmogaus intelekto įtakoja jo sielos polinkiai, o 30%  - fiziniai veiksniai ir tai, ko yra išmokstama po gimimo.

Kita vertus, tai, kas laikoma intelektu iš pasaulietinės perspektyvos, nebūtinai atitinka intelekto apibrėžimą iš dvasinės perspektyvos. Čia žemėje, intelektą įprasta matuoti tik iš pasaulietinės perspektyvos, nevertinant žmogaus jautrumo, racionalumo ar kūrybingumo. Dvasiniu požiūriu, žmonių sielos priklauso skirtingoms grupėms ir turi skirtingus polinkius, todėl gana keblu tiksliai matuoti ir vertinti jų intelektinius sugebėjimus.

Straipsniui panaudota medžiaga iš Ryuho Okawos knygos “Tips to Find Happiness” (“Patarimai laimei atrasti”)