<Trečia dalis> <skaityti ansktesnę dalį>
Naująjame Testamente nerasime Jėzaus Kristaus mokymo, kad
“homoseksualumas yra draudžiamas. Kad tie, kurie turės homoseksualinių santykių
– keliaus į pragarą”. Tačiau Senąjame Testamente tokių teiginių esama. Gerai žinomoje “Sodomo ir Gomoros”
istorijoje aptinkama daug amoralaus elgesio formų ir manoma, kad
homoseksualumas buvo viena jų. Kadangi homoseksualumo problema šiandieną itin
aktuali Vakarų pasaulyje, kuriame dominuoja krikščionybė, Mokytojas Ryuho Okawa
nusprendė, kad tiek krikščionims, tiek ir nekrikščionims bus įdomu sužinoti, ką
mano Jėzus Kristus apie homoseksualumą ir tos pačios lyties santuokas.
Toliau perteikiamas interviu su Jėzumis Kristumi, kurį Mokytojas Ryuho Okawa inicijavo 2013 m. liepos 21 d.
Viena iš homoseksualumo tendencijos priežasčių yra
kaltės jausmas priešingai lyčiai
Klausinėtojas: Kai dvasinga esybė žvelgia į žmogaus sielą, kaip
ji gali nustatyti žmogaus sielos polinkį į homoseksualumą ir kaip jis
susiformuoja?
Jėzus Kristus: Per visą istoriją homoseksualumas plito, kai tik
religija per daug pabrėždavo kaltę dėl heteroseksualaus sekso. Pavyzdžiui, jei
bendruomenės vadas nuolat perdėtai pabrėžia, kad “lytinis santykiavimas nuves į
pragarą”, tuomet religingi žmonės, norėdami tokių pasėkmių išvengti, užsiima
dalykais, kurie nėra uždrausti. Greičiausiai dėl to, homoseksualumo reiškinys
yra aptinkamas ir krikščionybėje ir budizme ir kitose religijose. Jis
aptinkamas visose berniukų ir mergaičių mokyklose, kuriose skirtingų lyčių
vaikai auklėjami atskirai, taip pat ir kariuomenėse. Tokios socialinės
aplinkybės galėjo sudaryti sąlygas homoseksualumui atsirasti, nors čia labai
sunku paaiškinti.
Praėjusiuose gyvenimuose žmonės buvo gimę
priešingos lyties kūnuose, nei dabar
Jėzus Kristus: Nors to nebuvo mokoma krikščionybėje, tačiau
siela daug kartų inkarnuojasi žemėje ir skirtingų inkarnacijų metu gimsta ir
moterimi ir vyru. Siela, kuri šiame gyvenime gimė vyru, tačiau prieš tai
visuomet inkarnuodavosi moterimi, gali jausti, jog jos tikroji prigimtis yra
moteriška. Tas pats nutinka ir priešingu atvėju, kai siela, nuolat gimdavusi
vyru, gimsta moterimi.
Jeigu gimimo metu
siela inkarnuojasi priešingos lyties kūne nei ji tikėjosi, vėliau gyvenime tai
pasireiškia lytinio identiteto sutrikimu. Tie žmonės teisiog neįsivaizduoja
savęs vyru arba moterimi ir ryžtasi lyties keitimo operacijoms ir pakeičia savo
lytį. Šiame amžiuje žmonės taip elgiasi.
Šiuo požiūriu
sielos paslaptys lig šiol nebuvo atskleistos. Yra dalykų, kurie nebuvo
pakankamai paaiškinti ir dėl to egzistuoja problema.
Platonas
pasakodavo seną istoriją, kad “senais laikais žmonės turėjo vieną kūną, kuris
buvo ir vyro ir moters. Jie turėjo keturias rankas ir keturias kojas ir buvo
mišinys ir vyro ir moters. Vieną dieną Dievas juos atskyrė ir nuo tada jie
jaučia trauką vieni kitiems.” Sunku tiksliai pasakyti, ar Platonas kalbėjo apie
fizinį faktą, ar apie dvasinę plotmę, bet greičiausiai jis suprato tą dvasinės
Tiesos esmę, kurią mes narpliojame.
Iš dvasinės pusės
reiškinys, kai vyrą traukia vyrai, o moterį – moterys, galėtų būti paaiškinamas
tuo, kad žmogus praėjusiuose gyvenimuose gyveno skirtingos lyties kūne, nei
dabar. Tokie žmonės greičiausiai jaučiasi keistai ir daug žmonių žemėje
šiandieną gyvena su šia problema.
tęsinys
kitose dalyse..
