Šiandienos pasaulyje vis dar nėra vieningos nuomonės apie žmogaus intelekto
kilmę, tačiau dauguma mokslininkų mano,
kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų motinos gimdoje, dar 20% nuo aplinkos,
kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai
priskiria nenumatytoms aplinkybėms.
Tačiau,
jei analiziuosime žmogaus intelektą iš dvasinės perspektyvos, t. y. įvertindami
faktą, kad subrendusio žmogaus siela egzistuoja dvasių pasaulyje, prieš jam
gimstant (inkarnuojant) žemėje, šis pasiskirstymas įgaus kiek kitokį vaizdą.
Knygoje
“Tips to Find Happiness”
(“Patarimai laimei atrasti”), Mokytojas Okawa rašo, jog siela
įtakoja 70% žmogaus intelekto. Subrendusi siela apsigyvena vaisiaus embrione, o
kūdikiui gimus ir jam augant, jo smegenys palaipsniui perima sielos polinkius. Žmogaus
smegenis galima prilyginti kompiuteriui, kuris organizuoja ir perduoda
duomenis. Gyvenimo eigoje žmogaus siela palaipsniui susikuria savo
“kompiuterį”. Taigi, sielos įtaka individo intelekui yra labai didelė – net
70%, o likusius 30% įtakoja fiziniai faktoriai.
Fiziniai veiksniai įtakojantys intelektą
Išskiriami du fiziniai veiskniai,
įtakojantys žmogaus intelektą. Vienas jų yra smegenis maitinančios medžiagos.
Svarbiausia smegenų vystymuisi reikalinga medžiaga yra proteinai (baltymai). Jei
šių medžiagų trūksta žmogaus augimo laikotarpiu, smegenų vystymasis bus
apsunkintas ir jos neveiks efektyviai. Angliavandeniai bei deguonis taip pat
yra būtini smegenų veiklai. Net ir talentingos sielos, gimusios nepritekliaus
laikotarpiais, kai žmonės kentėjo dėl prastos mitybos, nesugebėjo atskleisti
viso savo intelektinio potencialo dėl elementarių “statybinių medžiagų” trūkumo
smegenims. Taigi, aplinka daro didelę įtaką smegenų vystymuisi.
Antrasis
fizinis faktorius yra susijęs su lavinimu. Net jei žmogaus siela yra aukšto
intelekto ir jo smegenys vystymosi laikotarpiu buvo aprūpintos visomis
reikalingomis medžiagomis, tam, kad jos veiktų efektyviai kaip “kompiuteris”,
reikia išmokti jomis naudotis, t.y. jas lavinti.
Žmonės, kurie nededa
pakankamai pastangų savo smegenų treniruotei, nesugebės išnaudoti viso savo potencialo.
Nepaisant užslėptų gabumų, jei žmogus nedės pakankamai pastangų studijoms
vaikystės ir paauglystės periodais, jo smegenys nepasieks savo pilno
potencialo. Ir priešingai, net jei žmogus ir nėra itin apdovanotas gabumais,
dėdamas pastangas, jis gali puikiai naudotis savo smegenų funkcijomis ir
išlavint savo protą.
Taigi,
70% žmogaus intelekto įtakoja jo sielos polinkiai, o 30% - fiziniai veiksniai ir tai, ko yra išmokstama
po gimimo.
Kita vertus, tai, kas laikoma intelektu iš
pasaulietinės perspektyvos, nebūtinai atitinka intelekto apibrėžimą iš dvasinės
perspektyvos. Čia žemėje, intelektą įprasta matuoti tik iš pasaulietinės
perspektyvos, nevertinant žmogaus jautrumo, racionalumo ar kūrybingumo. Dvasiniu požiūriu, žmonių sielos priklauso skirtingoms grupėms ir turi skirtingus polinkius, todėl gana keblu
tiksliai matuoti ir vertinti jų intelektinius sugebėjimus.
Straipsniui
panaudota medžiaga iš Ryuho Okawos knygos “Tips to Find Happiness” (“Patarimai laimei atrasti”)
