Blogio ir negatyvios dvasinės įtakos kilmė

Spręsdami gyvenimo problemas, turime suprasti ir dvasinių būtybių daromą įtaką. Net ir žmonėms, tikintiems dvasinio pasaulio egzistavimu, nėra lengva suvokti, kad pasakose, ar šiurpiose istorijose minimi vaiduokliai ar šmėklos turi ką tai bendro su realybe. Tačiau nematomame pasaulyje, dvasios, kurios skleidžia negatyvią įtaką, yra labai aktyvios ir įvairiais būdais stengiasi paveikti mus.

Kas tai per dvasios? 

Geriausias būdas apibūdinti jas yra kaip dvasias, kurios reaguoja į žmonių skleidžiamą negatyvią energiją, t. y. į žmonių negatyvių minčių energiją. Žmonės, kurie gyvendami žemėje nuolat mintyja negatyvias mintis, po mirties, keliauja į pragaro karalystę ir gyvena ten kaip paklydusios sielos (dvasios).

Kitaip tariant, paklydusios arba blogosios dvasios nėra būtybės, sukurtos nuo laikų pradžios; jos yra sielos žmonių, gyvenimo eigoje nuklydusių nuo teisingo kelio, ir taip kiekvienas žmogus gali tapti paklydusia dvasia.

Mums, kaip žmonėms, suteikta laisvė savo protuose mintyti įvairias mintis, ir naudodamiesi šia laisve, mes galime keisti save. Visapusiškai naudodamiesi šia minties laisve, žmonės gali transformuoti save į gėrio ar blogio būtybes. Paklydusiomis dvasiomis tampa tie, kurie nesugebėjo tinkamai pasinaudoti šia laisve.

Kur jie suklydo? Savo mintimis jie skaudino kitus. Mylėti save nėra blogai, bet nepaneigiamas faktas, kad meilės sau jausme slypi ir aktyvus arba pasyvus nepalankumas kitų atžvilgiu. Egocentriškame mąstyme yra noras pažeminti kitus žmones arba noras pirmauti.

Jei taikomas teisingai, noras vertinti save gali derėti su vystymosi ir gerovės principais. Tačiau, jei tai yra nors kiek netinkamai naudojama, sukels daugybę neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jei galvosite tik apie save, jūs nesusimąstysite apie į upę metamų šiukšlių pasekmes; Jums nerūpės, kad tai sukuria problemų, žmonėms, gyvenanties upės žemumoje. Dėl šios priežasties egzistuoja specialios šiukšlių išvežimo taisyklės. Jei rūpintumėtės tik savo namų vidaus švara, lengva ranka galėtumėte mesti savo šiukšles į gatvę, tačiau tai neleistina. Tie, kurie tokių taisyklių nesilaiko, yra baudžiami ir nemėgstami kitų.

Ar žmonės gali suprasti tokias taisykles, ar ne, yra tai, kas rodo jų žmogiškumą, nes pagrindinis iššūkis būti žmogumi yra gyventi, kaip individui ir, tuo pat metu, gyventi harmonijoje su visa visuomene. Kaip individas, kiekvienas asmuo turi išreikšti savo paties unikalumą ir išskirtines savybes, tačiau tuo pat metu, asmuo turi kurti harmoniją ir prisidėti prie visumos vystimosi.

Blogis sukuriamas kaip individų laisvos valios konflikto rezultatas, ir šią nukrypimo formą savo gyvenimais įkūnyja paklydusios dvasios. Tokia yra paklydusių arba blogųjų dvasių kilmė.

Žmonės yra dvasinės būtybės, ir jų mintys atskleidžia jų tikrąją esmę. Blogis kyla iš to, kai savo nelaimių priežasčių ieškome aplinkoje, ar kituose žmonėse. Iš savo vidinio pasaulio valdymo perskeptyvos, būtina apsvarstyti teisingą kelią – geresnį būdą, - gyventi kaip žmogui. Nors sunku pakeisti savo aplinką, visada galima pakeisti savo mintis.

Nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis gyvenate, jums suteikta visiška laisvė valdyti savo paties protą. Taigi mintys, kurias mintyjate per savo gyvenimą, yra labai svarbios. Tiesą sakant, priežastis, dėl kurios atsiranda blogosios dvasios yra ta, kad kai kurie žmonės netinkamai naudojasi jiems suteikta laisve.

Nors vaisių peilis skirtas žievei lupti, jis taip pat gali būti naudojamas žaloti kitus. Prie peilio nėra instrukcijos, kad jis turėtų būti naudojamas tik vaisiams lupti, o ne skaudinti kitus; tai paliekama kiekvieno individo sveiko proto nuožiūrai. Trumpai tariant, gėris ir blogis kyla mums besinaudojant savo laisve, kuri yra brangiausia dovana, suteikta žmonės. Jei būtų mechanizmas, padedantis išvengti visų neigiamų minčių generavimo žmogaus prote, mes prarastume savo laisvę. To pasekoje, išskirtinis gyvenimo grožis ir sąlygos dvasiniam augimui nebeegzistuotų.

Todėl branginkime savo laisvę ir kurkime gėrį!

Versta ir kompiliuota iš Ryuho Okawos knygos “Unshakable Mind” (Nepalenkiams Protas)

Dvasiniai trikdžiai ir apsėdimas – reali problema

Dvasiniai trikžiai ir apsėdimas yra reali problema šiandienos žmonių gyvenime. Ji liečia tiek tikinčiuosius, tiek ir ne, nes dvasių pasaulis ir jo dėsniai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar juo tikima, ar ne.  Apie dvasinius trikdžius ir apsėdimą, Mokytojas Ryuho Okawa moko labai daug, o knygoje “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį” jis rašo:

“Viena iš priežasčių, kodėl žmonės kartais netikėtai sustoja, kai iki sėkmės tebūna likęs vienas žingsnis, ir išklysta iš kelio, yra dvasiniai trikdžiai. Tai paklydusių ir blogų dvasių įtaka. Žmonės, kurie gyvendami Žemėje netikėjo Dangaus ir Pragaro, taip pat klaidatikiai, po mirties dažnai į Dangų grįžti negali. Šios nerimstančios sielos galų gale keliauja į Pragarą, tačiau neretai jos iš pradžių, tik po fizinio kūno mirties, stengiasi dar kiek pabūti materialiame pasaulyje. Jos iš čia pasitraukti nenori.

Yra tik du būdai, kaip paklydusioms dvasioms likti šiame pasaulyje. Vienas būdas – užvaldyti kokį nors žmogų, o kitas – likti prisirišus prie tam tikros vietovės. Tokių dvasių apsėstų žmonių gyvenimai pasikeičia. Nenoriu, kad pradėtumėte bijoti piktųjų dvasių, prakeikimų ir kitų panašių dalykų, tiesiog turite žinoti, kad dvasiniai trikdžiai yra reali problema.

Neįmanoma nustatyti tikslaus skaičiaus, tačiau turbūt būsime arti tiesos, jeigu pasakysime, kad daugiau nei pusė šiandien gyvenančių žmonių vienu ar kitu gyvenimo metu ir iki tam tikro laipsnio buvo pasidavę negatyviai dvasinei įtakai. Kartais žmogų gali neigiamai veikti daugiau nei viena dvasia.

Jeigu apsėstas žmogus supanašėja su jį apsėdusia dvasia – tai yra jeigu jų abiejų vertybės, požiūris į gyvenimą ir elgesio modeliai suvienodėja – būna sunku pasakyti, kas ką valdo. Kartais apsėstasis perima įpročius, kuriuos turėjo miręs žmogus, ir neretai netgi nueina tuo pačiu keliu į pražūtį. Labai sunku stebėti, kai tai vyksta.

Kai žmogus savo elgesiu prisišaukia mirtį, būna, kad paskui kuris nors jo šeimos narys pradeda daryti lygiai tokias pačias klaidas. Tai neturi nieko bendra su likimu. Jeigu pastebite, kad linkstate į tokius pačius dalykus kaip ir jūsų miręs giminaitis, kuris, jūsų manymu, po mirties galėjo pasilikti materialiame pasaulyje, būtinai dėkite visas pastangas, kad atsikratytumėte naujų blogų polinkių.

Kaip pasikeičia žmonės, kai pasiduoda negatyviai dvasinei įtakai? Pats akivaizdžiausias ženklas yra dideli nuotaikų svyravimai, o ypač greitai toks žmogus įniršta. Apsėstų žmonių pasaulėžiūra dramatiškai persimaino ir į daugelį situacijų jie pradeda žvelgti visai priešingai, nei tai darė pirmiau. Prisiminkime, ką kalbėjome apie davimą ir ėmimą – taigi apsėsti žmonės visų pirma stengiasi imti, gauti, o ne duoti.

Pasidavę negatyviai dvasinei įtakai, žmonės paprastai jaučiasi baisiai. Jie kenčia nuo persekiojimo manijos ir nuolatos skundžiasi kitais žmonėmis, gyvenimu, aplinka, nesėkmėmis. Apsėsti žmonės greiti kritikuoti tuos, kuriems sekasi ir kurie yra laimingi, tačiau patys nieko nedaro, kad padėtų sau ar kitiems. Jie regi tik pačius įvairiausius trūkumus ir mano, kad visi yra jų priešai. Tokie žmonės jaučia, kad nebekontroliuoja savo poelgių ir kad juos veikia kažin kokios išorinės jėgos. Jų gyvenime vieną kraštutinumą seka kitas. Jie neretai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, juos ima kamuoti  nemiga ir tada patys jau iš tos duobės jie išsikapstyti nesugeba.

Vienas iš būdų nepasiduoti tokiai įtakai yra visada išsaugoti sveiką, racionalų protą ir mąstyti logiškai. Jeigu pajuntate neigiamą įtaką, pirmiausia pasistenkite kasnakt gerai išsimiegoti, rūpinkitės sveikata ir palaikykite gerą fizinę formą.

Be šių, yra ir kitų būdų priešintis negatyviai dvasinei įtakai. Pats paprasčiausias iš jų – apmąstymai. Nekaltinkite vien tik jus kamuojančios dvasios. Apsėstas žmogus turi būdo bruožų, kurie tą piktą dvasią pritraukė. Šia prasme jūs kovojate ne su jus apsėdusia dvasia, o su blogiu savyje. Jeigu jaučiatės iš visų pusių apsupti blogio, vadinasi, jumyse yra kas nors, kas tą blogį traukia.

Apmąstymai padės jums atpažinti savo ydas ir jas įveikti. Tuomet jokia piktoji dvasia negalės prie jūsų priartėti."

Parengta pagal Ryuho Okawos knygą “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį” (2011, Mijalba).

Susiję straipsniai:

Prisirišimas - žmogaus kančių priežastis

Savižudybės pasekmė – didelė sielos kančia po mirties

Apie gyvenimą mirties momentu

Ar kada nors susimąstėte, ką patiria žmogus mirties momentu? Galbūt manote, kad smegenims nustojus veikti, velionis nebegali jausti ar galvoti. O kas, jeigu taip nėra?

Mokytojas Ryuho Okawa, Happy Science grupės įkūrėjas ir vadovas, kuris yra ne tik dvasinis lyderis, bet ir vienas stipriausių mediumų pasaulyje, puikiai žino, ką žmogus patiria ir jaučia mirties momentu, bei apie tai rašo daugelyje savo knygų.

Mokytojas Okawa sako, kad:

Daugelis mirusių žmonių iš karto nesuvokia, kad jie mirė. Žmogaus siela kūne lieka kurį tai laiką (dažniausia iki 24 val.) net ir po konstatuotos biologinės mirties. Taigi, tik ką miręs žmogus girdi ir mato viską, kas vyksta aplinkui, ir nesupranta, kodėl aplinkiniai jį laiko mirusiu.

Gydytojui tikrinant paciento reakciją į šviesą, žmogaus siela, vis dar būdama kūne, viską jaučia ir piktinasi tokiu gydytojo poelgiu. Ji taip pat nesupranta, kodėl gydytojas teigia, kad žmogaus smegenys ir širdis sustojo, nes siela (kas ir yra žmogaus esmė) ir toliau gali mąstyti, bei jaučia savo dvasinės širdies plakimą.

Taigi, žmogus jaučiasi esąs gyvas, nors iš tikro (pagal medikų diagnozę) jau yra miręs. Savo mirties nesuvokiančiam žmogui dar baisesnė atrodo laidotuvių ceremonija, kuriai jis priešinasi sakydamas “Ne, šito aš nenoriu. Aš dar nenoriu mirti”. Susitaikymo laikas dar priešaky – tuomet, kai sielos šviesa suvoks, kad mirtis yra paprasčiausias perėjimas į “tikrąjį pasaulį”, kuriame naujas prabudimas nutraukia baimes ir abejones.

Iš tikro daugelis žmonių nesuvokia savo mirties momento. Dėl šios priežasties daugelis mirusiųjų panikuoja, klaidžioja po savo namus ar miestą ir tampa šmėkla arba taip vadinamu “vaiduokliu”. Tokia gyvenimo baigtis tikrai nėra gera. Jei matote, kad jūsų artimieji elgiasi tarsi būtumėt miręs, pabandykite savo rankas sudėti ant krūtinės. Jei jūsų rankos sulenda kiaurai į krūtinę, tai ženklas, kad iš tikro mirėte ir tapote nematoma dvasia. Jei tokiu atveju mąstysite ir elgsitės būtent taip, išmoksite priimti faktą, kad jau esate miręs.

Knygoje “The Laws of Life” (“Gyvenimo dėsniai”), Mokytojas Okawa rašo:

Gimimas ir mirtis yra tas pats, kas rūbo užsidėjimas ir jo nusivilkimas. Mirtis yra momentas, kai siela nusivelka savo rūbą - kūną.

Pavyzdžiui, eidami į darbą jūs užsidedate kostiumą, o kai grįžtate namo – jį nusiimate, pakeičiate į drabužius labiau tinkančius namų aplinkai ir atsipalaiduojate. Jei grįžę namo ir toliau dėvėtumėte kostiumą, tai keltų daug nepatogumų. Taigi, namuose pakeičiate savo drabužius, ir atsipalaiduojate.

Naktį jūs ilsitės, atstatote savo jėgas, o kai atsibundate, manote, " Ak, nauja diena prasidėjo. Pavalgysiu pusryčius ir važiuosiu į darbą." Tuomet užsidedate kostiumą ir išvykstate į darbą ar kažkur kitur. Tai tolygu naujam gyvenimui atgimimų cikle.

Jūsų namai yra tolygu tam, kas vadinama "tikruoju pasauliu" - kitu pasauliu, kuris sielai yra tikrieji namai. Tuomet, “grįžti namo” reiškia mirti ir sugrįžti į tikrąjį pasaulį, kitą pasaulį, kuris yra pagrindinis.

Žmogus iš esmės yra dvasia. Jūsų gyvenimas čia yra ta vieta, kur Dievas suteikia išsilavinimą ir gyvenimo patirtį savo mylimoms sieloms.

Po šio gyvenimo jūs turite grįžti namo į "tikrąjį pasaulį", dvasių pasaulį. Dievo pamokos šiam gyvenimui yra užbaigtos. Po mirties jus pasitiks dvasia, kuri padės suprasti, jog "esate laukiamas kitame pasaulyje".

Net jei ir neatsimenate savo "tikrųjų namų", jūsų siela žinos, kad turite sekti savo dvasia-vedle. Laikui bėgant jūs prisiminsite savo gyvenimą danguje. Mirtis nėra tragedija. Tai tik dar vienas žingsnis. Tai mums pažįstamo gyvenimo pabaiga, tačiau ir pradžia naujojo gyvenimo kitame pasaulyje. Pajuskite ramybę žinodami, kad toks yra planas, ir kad mirtis yra tik žemiškojo gyvenimo pabaiga. Švęskite kelionę.

Daugiau apie tai, kas laukia po mirties Ryuho Okawa rašo savo knygoje “Amžinybės dėsniai” (2013, Mijalba).

Straispnis parengtas pagal publikaciją The Liberty web. 

Žmonijos misija - sukurti Utopiją Žemėje

Daugelis žmonių nors kartą gyvenime užduoda sau esminius egzistencinius klausimus, ieškodami savo gyvenimo prasmės, esmės, bei misijos. Tačiau turbūt nedaugelis susimąsto apie tai visos žmonijos mastu ar net dar plačiau. Japonų dvasinis Mokytojas Ryuho Okawa savo knygoje “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį” ne tik kad apie tai mąsto, bet ir pateikia labai aiškų atsakymą:

 Manau, atėjo laikas dar kartą susimąstyti apie žmonijos misiją. Kodėl mums duotos skirtingos asmenybės? Kodėl turime gimti šiame pasaulyje, tobulinti čia savo dvasią ir grįžti į kitą pasaulį? Dievas sukūrė tokius visatos dėsnius, kurie leidžia suderinti du iš pirmo žvilgsnio konfliktuojančius tikslus. Tai yra nesibaigiančios evoliucijos tikslas ir nuostabios harmonijos kūrimo tikslas. Įgyvendinti praktikoje tuos tikslus ir laikytis tų dėsnių skirta žmonėms. Kad tai įvyktų, dėsniai visų pirma turėjo būti mums perduoti. Per visą žmonijos istoriją Didžioji dvasia siekė įtvirtinti Žemėje visatos Tiesą. Ši Tiesa yra ypatinga instrukcija, padedanti mums pažinti dėsnius, kurie leidžia realizuoti Žemėje evoliucijos ir harmonijos tikslus. Budistai šiuos dėsnius vadina dharma.

Atskiroms kiekvienos planetos dvasių grupėms Dievas pavedė įgyvendinti tam tikrų savo dėsnių rinkinį. Žemės gyventojai, kaip ir nesuskaičiuojama daugybė kitų visatoje egzistuojančių dvasinių grupių, atsako už savo dėsnių rinkinį.

Pagal Dievo nustatytus principus kiekviena dvasinė grupė yra savivaldi bendruomenė. Labiau evoliucionavusioms dvasioms, siekiančioms tapti Dievo Valios nešėjomis, Dievas patikėjo atsakomybę prižiūrėti ir vesti kitas dvasines grupes. Tokia sistema leidžia evoliucionavusioms dvasioms toliau augti, tobulėti ir artėti prie Dievo.

Visų planetų gyventojams buvo duota užduotis sukurti Utopiją ir įvairiausios būtybės deda milžiniškas pastangas, kad jų pasaulis nušvistų ir vystytųsi pagal Dievo dėsnius. Visi atitinkamos visuomenės individai atsakingi už Dangaus sukūrimą savo pasaulyje. Utopiją gali kurti visų profesijų ir visuomenės sluoksnių atstovai, kiekviena šeima gali tapti tobula Utopijos dalelyte.

Kaip įvairios Žemės šalys rungtyniauja tarpusavyje stengdamosi pirmauti vienoje ar kitoje srityje, taip ir kitos visatos civilizacijos siekia pažangos ir nori, kad jų planeta žibėtų skaisčiausiai iš visų.

Taigi Žemės žmonių rasės misija yra pasiekti didžiausią įmanomą pažangą ir tobulą harmoniją. Kad galėtume tai įvykdyti – sukurti Utopiją Žemėje ir kuo labiau atskleisti savo individualumą – turime dirbti kartu kaip sielos, kiekviena su savo skirtingais įgūdžiais ir asmenybe. Utopijos sukūrimas yra didžiausias mūsų visų tikslas.

Ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį”.