27 sausio, 2015

Vėžio priežastys ir išsigydymas



Savo knygoje “Healing Yourself” (“Savigyda”) Ryuho Okawa teigia, kad “žmonės, kurie suserga vėžiu, ilgą laiką mintyjo blogas mintis ir gyveno aikštingai. Tokių žmonių protai pilni neapykantos, pykčio, pavydo, nuoskaudų, šiurkščių žodžių ir kitokių agresyvių minčių, kurios siekia sunaikinti visą, kas juos supa.”
Viena pagrindinių vėžio priežasčių yra komplikuoti asmeniniai santykiai, kurie sukelia kančią ir vidinius konfliktus. Gyvenime gali pasitaikyti daugybę problemų, kurių atrodo neįmanoma išspręsti. Jeigu kovosite su šiomis problemomis ilgą laiką, labai tikėtina, kad susirgsite vėžiu. Tokiais atvėjais vertėtų prisiminti, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina ir į problemas nežiūrėti per daug rimtai.

Štai kokius paprastus patarimus, Mokytojas Ryuho Okawa siūlo kaip priemonę vėžiui išsigydyti:

1. Būkite dėkingi. Visų pirma, būkite nuoširdžiai dėkingi. Žmonės, kurie stokoja dėkingumo, dažnai suserga vėžiu. Ypač tie, kurie nejaučia dėkingumo savo tėvams, turi didelę tikimybę susirgti vėžiu. Tokie žmonės nesuvokia, kiek daug yra skolingi savo tėvams; tėvų meilę ir rūpestį jie laiko savaime suprantamu dalyku ir dėl to nejaučia poreikio už tai dėkoti. Jei jau susirgote vėžiu, stiprinkite dėkingumą savo tėvams. Taip pat turite būti dėkingi ir žmonėms, kurie jus supa: savo šeimai, draugams, pažįstamiems, tikėjimo draugams. Tai labai svarbus požiūris ir praktika.

2. Apmąstykite praeities įvykius, už kuriuos esate atsakingi. Apmąstymai yra dar viena svarbi praktika. Žinoma, yra tokių įvykių, už kuriuos nesate tiesiogiai atsakingi. Pavyzdžiui, už šalies ar pasaulio ekonominę krizę, atsakomybę neša centrinio banko valdytojas arba Pasaulio Bankas, todėl už tai neturėtumėte prisiimti atsakomybės. Užteks, kad apmąstysite praeitį, savo atsakomybės ribose.

3. Atkurkite gerus santykius su kitais, ir melskitės už laimę tų, su kuriais nesutariate. Jeigu nesutariate su kuo nors, yra svarbu susitaikyti. Jei to padaryti neišeina, tuomet nuoširdžiai melskitės. Pavyzdžiui, galite mintyse atsiprašyti: „Atleisk man už šiurkštumą. Peržengiau ribas ir tave įskaudinau. Dėl to labai apgailestauju.“ Arba galite melstis už laimę to žmogaus, su kuriuo nesutariate. Taip jūs praktikuosite dėkingumą, apmąstymus ir maldą.

4. Šypsokitės. Galiausiai, dažniau šypsokitės. Šypsena gali išgydyti vėžį, todėl kuo daugiau šypsokitės. Šypsena vėžiui yra “sidabro kulka”. Šypsena – tai meilės dovana kitiems. Šypsotis nieko nekainuoja. Gyvenime nutinka visko. Gali tekti patirti nepakeliamą skausmą ir kančias. Tačiau, kaip bebūtų, susitelkite į laimę ir šypsokitės. Būkite dėkingi už tai, kas jums jau duota. Nežiūrėkite į tai, ko stinga.
Taigi, pirmiausia būkite dėkingi, ypač savo tėvams, ir apmąstykite savo mintis bei veiksmus. Jeigu įmanoma, susitaikykite su visais žmonėmis. Jeigu tai neįmanoma, maldos metu atsiprašykite jų savo mintyse. Na ir galiausiai, visuomet šypsokitės.

Naudokite šiuos patarimus, kad įveikti vėžį. Galbūt sunku tuo patikėti, tačiau iš tikro jie yra kur kas efektyvesni, nei gydytojų paskirti vaistai. Taipogi, jie nieko nekainuoja, todėl pamėginkite ir įsitikinkite patys.


Tikėkite, kad nėra ligos, kurios neįmanoma išgydyti!



Parengta remiantis Ryuho Okawos knyga “Healing Yourself” (“Savigyda”) ir
publikacijomis tinklaraštyje The Liberty web. 

Daugiau info galima rasti Ryuho Okawos knygoje “Stebuklingi būdai įveikti ligas” (Mijalba, 2016)

Informacija apie vėžio ligas pateikiama tinklalapyje Įveik Vėžį.

07 sausio, 2015

Išminties principo esmė


Šiems metams Mokytojas Ryuho Okawa išleido naują dėsnių serijos knygą pavadinimu “The Laws of Wisdom” (“Išminties dėsniai”). Tai reiškia, jog šiais, 2015-aisiais metais žmonijai ypatingai reikės daug išminties, kad įveikti sunkumus ir rasti sprendimus problemoms.
Išmintis yra vienas iš Keturių Laimės Principų, kurių moko Happy Science ir, turbūt, dabar pats metas pasigilinti į šio principo esmę.
Gyvename informacijos amžiuje ir turime puikiausias galimybes mokytis. Gausybė knygų bei lengvai prieinama mokomoji medžiaga leidžia žmonėms lavinti intelektą. Dar niekada pasaulio istorijoje nebuvo tiek daug išsilavinusių žmonių, kiek jų yra dabar. Palyginus su tais, kurie gyveno praeityje, šiandienos žmonės turi neįtikėtinai daug žinių ar bent jau daug galimybių jas kaupti.
Be abejo, Išminties principas šiandieną apima žinių kaupimą ir įvairiausių pasaulėžiūrų supratimą, tačiau pati svarbiausia ir esminė šio principo dalis yra žinios, kurios pakylėja žmogaus sąmoningumą ir padeda jam suvokti sąsają tarp šio ir kito pasaulių. Kad išgyventume šiame pasaulyje, kasdieną užsiimame įvairiais darbais: dirbame, rūpinamės artimaisiais, ir turime daug kitų įsipareigojimų, kuriems reikia skirti laiko. Tačiau, net ir tokio intensyvaus gyvenimo sukūryje, turime nuolat prisiminti, kad esame dvasinės būtybės ir kad neišvengiamai ateis laikas, kai turėsime palikti šį pasaulį ir keliaut į kitą...
Išmintis yra vienintelis turtas, kurį pasiimame su savimi, kai paliekame šį pasaulį. Išminties šaltinis yra Tiesa - išsamios dvasinės žinios apie gyvenimo prasmę, kurios formuoja teisingą požiūrį į gyvenimą, padeda atrasti laimę čia, žemėje, ir anapus. Visi turėtume pradėti nuo Tiesos pažinimo, tačiau vien kaupti žinias yra per mažai. Jas reikia taikyti kasdieniame gyvenime ir paversti jas išmintimi.
Gyventi išmintingai – reiškia turėti dvasinę perspektyvą, t.y. matyti savo gyvenimą Dievo akimis ir nuolat pasitikrinti, ar Dievas tokiam gyvenimui pritartų.
Būtų tiesiog nuostabu, jeigu visi šiame išskirtiniame amžiuje gyvenantys žmonės stengtųsi pažinti Tiesą ir padėtų ją atrasti kitiems...

Sudaryta iš Mokytojo Ryuho Okawos knygų “Pakeiskite savo gyvenimą, pakeiskite pasaulį”, “The Moment of Truth ~ become a living angel today”ir “The Laws of Happiness”.

Susiję straipsniai:

23 gruodžio, 2014

Jėzaus Kristaus vaidmuo


Jėzus Kristus turi šimtus milijonų sekėjų, tad apie jo darbus daug pasakoti nėra reikalo. Svarbu tai, kad jo dvasia yra aktyvi nuo tada, kai buvo sukurta Žemės dvasių grupė, ir kad esminis jo uždavinys yra skleisti meilę. Jo mokymai apie meilę yra pasiekę visus pasaulio kampelius ir tapę universalia visų žmonių dvasine tema. Tai rodo, kaip smarkiai Jėzus paveikė šį pasaulį.
Devintosios dimensijos Jėzaus Sąmonė dar vadinama Agašos Sąmone. Agaša buvo Didžioji Šviesos Dvasia Vedlė, kuri pasirodė Atlantidoje šios civilizacijos egzistavimo pabaigoje. Agaša buvo Jėzaus vardas, kai jis maždaug prieš dešimt tūkstančių metų inkarnavo Atlantidoje ir tapo toks įtakingas, kad net ir dabar Žemės dvasių grupė kartais vadinama Agašos dvasių grupe. Jėzus taip pat pasirodė Žemėje ir vėliau – prieš septynis aštuonis tūkstančius metų Indijoje jis buvo žinomas kaip Krišna. Vėlesniais laikais, maždaug prieš keturis tūkstančius metų, jis pasirodė Egipte ir buvo vadinamas Clario vardu. Jėzus niekada nesiliovė dirbęs devintojoje dimensijoje, įvairiomis formomis jis nuolat siunčia viso pasaulio žmonėms savo nurodymus.
Jėzaus darbas artimai susijęs su Šakjamunio darbu. Šakjamunis atsako už Dievo Įstatymus, kurie gali būti palyginti su fizinio kūno kraujotakos ir nervų sistema. Kaip kraujagyslių tinklas kūne, Dievo Įstatymai pasiekia visas mūsų būties dalis. Šakjamunis yra smegenys ir mūsų arterijų, venų bei kapiliarų kūrėjas, o Jėzus – širdis, kuri varinėja po kūną kraują. Jei nebūtų širdies, mūsų kūnas liautųsi gyvavęs, o jei Jėzus nesiųstų žmonijai meilės, pakriktų Žemės dvasių grupės veikla ir Žemėje prasidėtų suirutė, kiltų neapykanta.
Šimtus milijonų metų Jėzus buvo meilės įsikūnijimas – meilės, kuri sujungia visus žmones. Jėzaus meilę įkūnija ir jo suburta didelė ir labai galinga gydančiųjų dvasių grupė, kuriai vadovauja jo balta šviesa. Kadangi Žemėje Jėzus buvo pasirodęs daug kartų, kad skleistų čia savo mokymus, daug dvasių dabar yra jo sekėjos. Septyni archangelai taip pat dirba Jėzaus vadovaujami. Jie iš pradžių lydėjo Enlilį, kai šis persikėlė į Žemę ir atsivedė čia daug fizinių būtybių, tačiau vėliau jie tapo Jėzaus pagalbininkais.


Susiję straipsniai:

10 gruodžio, 2014

Religijos esmė ir paskirtis


Religija egzistavo visais laikais ir buvo kultūros bei civilizacijos fundamentas. Mokslui vystantis, požiūris į religiją keitėsi ir šiandieną religija dažniau laikoma nesutarimų bei konfliktų priežastimi, nei civilizcijos pagrindu. Kas iš tikro yra religija? Kokia religijos esmė, jos paskirtis? Kodėl ji reikalinga?


Religija skelbia esminę tiesą, kurią turi žinoti kiekvienas

Religija yra mokslas apie žmogaus tikrąją prigimtį ir apie jo tikruosius namus - dvasių pasaulį – pasaulį iš kurio žmogus ateina ir į kurį sugrįžta.  Religija moko, kad “Žmogaus esmė nėra fizinis kūnas. Žmogus yra dvasinė būtybė, gyvenanti fiziniame kūne dvasinio tobulėjimo tikslais.” Tai elementari tiesa, kurią turi žinoti kiekvienas. Šią tiesą skelbia ne tik didžiosios pasaulio religijos, bet ir mažesnės etninės religijos kiekvienoje šalyje. Tai yra esminė religijos skelbiama Tiesa.

Nors esame dvasinės būtybės ir prieš gimdami žemėje vienokiu ar kitokiu būdu Danguje studijuojame Dievo Tiesą, kai tik gimstame žemėje, dvasine prasme tampame akli. Dėl šios priežasties į žemę yra siunčiamos Didžiosios Šviesos Dvasios-Vedlės. Šios didžiosios dvasios gimsta įvairiose rasėse ir regionuose. Jos gimsta įvairiais laikotarpiais ir visada rodo kelią į nušvitimą, dažniausiai darbuodamosi religijos srityje. Jų misija – suteikti žmonėms galimybę nubusti dvasiškai ir prisiminti savo tikrąją prigimtį, bei gyvenimo žemėje tikslą.

Religija moko atskirti gėrį ir blogį

Žmogus yra dvasinė būtybė ir po mirties neišvengiamai sugrįš į dvasių pasaulį, kuriame viešpatauja Dievo (Visatos) dėsniai. Gėrio ir blogio sąvokos egzistuoja ne tik čia, žemėje, bet ir aname pasaulyje, tačiau jų kriterijai nevisuomet sutampa. Nepaisant to, jog žemėje, galbūt, gyvenote nepažeidinėdami įstatymų ir tvarkos, grįžę į kitą (dvasių) pasaulį turėsite pasitikrinti, ar gyvenote pagal Dievo Valią, ar nepažeidinėjote Visatos dėsnių. Čia žemėje niekas negyvena visiškame gėryje arba visiškame blogyje, tačiau peržiūrėjus gyvenimo įrašą, tampa aišku, į kurią pusę linksta žmogaus siela. Dvasių pasaulyje siela turi dvi kryptis – ji keliauja arba į Dangų arba į Pragarą (žr. pastabą). Taigi, žinoti Visatos arba Dievo dėsnius yra svarbiau nei žinoti šalies įstatymus, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Religija yra mokslas apie dvasių pasaulį – pasaulį, kuris yra tikrieji žmogaus sielos namai. Taigi, religijos paskirtis yra perduoti tas žinias žmogui žemėje, kad jis naudodamasis jam Dievo suteikta laisva valia, savo pasirinkimus darytų atsakingai t.y. žinodamas apie galimas jų pasėkmes.

Religija yra mokslas apie Tiesą, tačiau žmonijos istorijoje yra daug pavyzdžių, kai ji buvo naudojama savanaudiškiems tikslams tenkinti arba suprantama per siaurai…

Pastaba: Pragaras nėra vieta, kurioje žmogaus siela pasmerkta kentėti amžinai. Net ir patekusi į Pragarą, žmogaus siela gali grįžti į Dangų, kai tik suvokia savo klaidas. Kitais žodžiais tariant, Pragaras ar Dangus – tai tiesiog žodžiai nusakantys žmogaus proto būseną.


Susiję straipsniai:
Religijų įvairovė – skirtingi Dievo Tiesos aspektai