Apie Pragarą paprastai

Daugelis žmonių mano, kad Pragaras yra pasaulis minimas tik pasakose, pasaulis aprašytas budistiniuose tekstuose arba speciali vieta, išgalvota krikščionybės. Deja, Pragaras iš tikrųjų egzistuoja ir yra labai arti žemiškojo pasaulio. Pragaro gyventojai neturi fizinių kūnų ir nepriklauso šiam pasauliui, bet jie yra labai stipriai prisirišę prie žemiškojo pasaulio ir nesupranta, kad jie yra dvasios. Daugelis į Pragarą patekusių žmonių net nesuvokia, kad yra mirę. O jei kurie ir suvokia, tai nesupranta kas vyksta, kur jie yra ir dėl ko.

Pragare yra daug lygių – nuo aukščiausiųjų iki žemiausiųjų. Kiekvienas jų atitinka proto skleidžiamas vibracijas. Žemiausiame Pragaro lygmenyje gyvena sielos tų, kurie kūrė bei skleidė neteisingas ideologijas ar religijas ir suklaidino daugelį žmonių. Dvasių pasaulyje kitų sielų klaidinimas laikomas kur kas didesne nuodėme, nei blogi fiziniai darbai, kriminaliniai nusikaltimai, ar net žmogžudystė.

Svarbu suprasti, kad Pragaras nėra tik paprasčiausia bausmės vieta. Tai yra pasaulis, į kurį patenka sielos dėl tam tikrų savo minčių polinkių. Paprastai sakant, sielos skleidžiamos šiurkščios vibracijos ją apsunkina, ir tai neleidžia jai pakilti, gramzdina gilyn. Moraliniu požiūriu, po mirties kiekvienas žmogus (jo siela) apmąsto savo gyvenimą žemėje ir jeigu negali sau atleisti, pasirenka keliauti į Pragarą tolimesniam mokymuisi.

Svarbu  žinoti, kad sielos negali atgimti žemėje tiesiai iš Pragaro. Dėl to  jos bando prisišlieti prie žmonių žemėje ir priversti juos kentėti. Religiniu požiūriu tai yra vadinama dvasiniu apsėdimu. Jei Pragare gyvenančios sielos galėtų iš karto atgimti žemėje, tai siekdamos išvengti Pragaro kančių jos taip ir padarytų. Tačiau tai yra neįmanoma, dėl to jos apsėda žemėje gyvenančius žmones ir juos klaidina.

Visgi, net ir į Pragarą pakliuvusios sielos gali iš ten ištrūkti ir sugrįžti į Dangų. Joms reikia apmąstyti save, suprasti savo klaidas ir atlikti nuoširdžią atgailą. 

Jeigu gyvendami žemėje žmonės mokytųsi Tiesų ir save apmąstytų, į Pragarą nepatektų.

(Mokymas apie Pragarą filme "Amžinybės dėsniai")

Versta ir kompiliuota iš Ryuho Okawos knygos “Spiritual World 101” (“Dvasinio pasaulio pagrindai”).

Susiję straipsniai:

Mirtis ir pomirtinis gyvenimas

Dvasiniai trikdžiai ir apsėdimas – reali problema

Apmąstymai dovanoja galimybę atgimti

Būsite laimingesni, jeigu tikėsite kito pasaulio egzistavimu

Ar kada nors savęs paklausėte, kas jums atneš daugiau laimės: tikėjimas ar netikėjimas, kad kitas pasaulis egzistuoja?

Tarkime dabar jums keturiasdešimt, o vidutinė gyvenimo trukmė yra aštuoniasdešimt metų. Taigi, jums liko gyventi dar keturiasdešimt metų. Žinoma, per kitus keturiasdešimt metų dar daug ką nuveiksite, tačiau būdamas aštuoniasdešimties numirsite. Jei manote, kad po kremavimo nebeliks nieko, kas įrodytų jūsų gyvenimą žemėje, išskyrus saują pelenų ir anglies dvideginį, vargu ar būsite laimingi. Būsite kur kas laimingesni tikėdami, kad jūsų siela, jūsų gyvybinė energija, kuri gyveno žemėje su tam tikru vardu, gyvens toliau ir po mirties.

Jei viskas baigtųsi mirtimi, tuomet moralai, filosofijos ir religijos būtų beprasmės.

Koks tuomet būtų tikslas tobulinti savo charakterį? Kokia būtų prasmė studijuoti, sunkiai dirbti, ar stengtis kurti gerus santykius su kitais? Kuriam galui dėti tiek pastangų į gyvenimą?

Jeigu mirtis viską užbaigtų, tuomet gyvenimas būtų beprasmis. Nebūtų jokio tikslo gerinti savo charakterį, dėti pastangas ar stengtis tobulėti.

Net jei tobulinant save, jums ir pasisekė įgyti visuomeninę padėtį, geras pajamas ir žemiškos formos laimę, jei viskas baigiasi mirtimi, tuomet visa tai yra beprasmiška. Kaip manote, kuris mąstymas jus ves į tikrąją laimę?

Jeigu manysite, kad žinias ir gebėjimus, kuriuos stengėtės įgyti šiame pasaulyje, galėsite pasiimti su savimi į kitą pasaulį, ir kad jūs egzistuosite ir po mirties, tuomet jūsų dabartinės pastangos atrodys kur kas prasmingesnės.

Taigi, kuo renkatės tikėti: ar tuo, kad viskas užsibaigs mirtimi, ar tuo, kad jūs egzistuosite po mirties ir, kad jūsų pastangos žemėje nenueis perniek? Kuris tikėjimas jums atneš daugiau laimės?

Be abejonės, tikėjimas kito arba pomirtinio, pasaulio egzistavimu, jums teiks daugiau laimės, o teisingos žinios apie tą pasaulį – padės atsikratyti baimės.

Šaltinis:

Ryuho Okawos knyga “Spiritual World 101 ~ a guide to a spiritually happy life” (“Dvasinio pasaulio pagrindai ~ vedlys į dvasiškai laimingą gyvenimą”).

Susiję straipsniai:

Mirtis ir pomirtinis gyvenimas

Pomirtinis pasaulis

Mirtis ir pomirtinis gyvenimas

Mirtis nėra gyenimo pabaiga. Mirtis yra tik perėjimas į dvasių arba subtilųjį pasaulį, kuris yra tikrieji sielos namai. Šiandieną žemiškuosius dalykus žmonės išmano kur kas geriau nei praeityje, tačiau kai kalbama apie svarbias dvasines temas, tokias kaip mirtis ir pomirtinis pasaulis, galima sakyti, jog praeityje žmonės buvo kur kas labiau apsišvietę. Žinių, susijusių su pomirtiniu pasauliu, mokykloje nemoko ir daugelis žmonių, manydami, kad tai senamadiški paistalai, gyvena nežinioje. To pasekoje kyla įvairiausių nesusipratimų, kai šie žmonės grįžta atgal į Tikrąjį Pasaulį (dar vadinamą subtiliuoju arba dvasių pasauliu).

Tikrasis mirties momentas

Tikrasis mirties momentas yra ne tuomet, kai fizinis kūnas nustoja funkcionavęs, o tada, kai yra nutraukiama “sidabro gija”, jungianti fizinį kūną ir sielą. Tai įprastai įvyksta praėjus dienai po fizinio kūno mirties ir labai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus susitaiko su savo mirtimi.

Kur sielos keliauja po mirties?

Maždaug per pirmąsias septynias dienas mirusio žmogaus siela pasilieka arti tos vietos, kurioje ji ar jis gyveno ir bando gyventi savo įprastą gyvenimą žemėje. Priklausomai nuo to, kur keliauja sielos po mirties, jas galima suskirstyti į tris grupes:

1. Sielos, kurios negali grįžti į dvasių pasaulį ir tampa “prie žemės prisirišusiomis dvasiomis” (šmėklomis arba vaiduokliais). Tai tie žmonės, kurie gyveno su stipriai materialistiniu požiūriu į gyvenimą ir neigė pomirtinio gyvenimo egzistavimą, arba išliko stipriai emocionaliai prisirišę prie šio pasaulio dalykų.

2. Sielos, kurios iš karto keliauja Pragaran. Tai žmonės, kurie gyvendami žemėje sėjo blogį ir mirties metu buvo apsėsti (užvaldyti) daugiau nei keturių piktųjų (blogųjų) dvasių. Šios sielos negali grįžti į Dangaus pasaulį ir keliauja tiesiai į Pragaro gelmes.

3. Sielos, kurios su “dvasios vedlės” pagalba grįžta į Dvasių pasaulį. Daugelis mirusių žmonių maždaug septynias dienas po mirties klaidžioja apie savo buvusius namus, tačiau, kai jų sąmonė tampa pakankamai skaidri, “dvasia vedlė” ateina jiems padėti susivokti, kad jie jau mirę. Šiuo atveju “dvasia vedle” gali būti velioniai draugai, pažįstami ar giminės.

Perėjimas į Dvasių pasaulį

Kai žmogus susitaiko su savo mirtimi, “patyrusi dvasia vedlė” ateina jo pasitikti. Priklausomai nuo žmogaus religinių įsitikinimų ar tikėjimo, ši dvasia vedlė velioniui pasirodys budistų vienuolio, krikščionių kunigo ar angelo pavidalu ir ves jį prie Stikso upės, kuri skiria šį pasaulį nuo kito. Ši Stikso upė kiekvienam gali atrodyti skirtingai, tačiau iš esmės, ji reprezentuoja ribą žmogaus sąmonėje. Kirtus šią ribą, į fizinį pasaulį nebegrįžtama. Priklausomai nuo sielos tyrumo ir gebėjimo atsisakyti žemiškųjų prisirišimų, šią ribą kiekvienas įveikia skirtingai.

Galiausiai, kirtęs Stikso upę, žmogus patenka į vietovę, kurią galima pavadinti “Tiesos veidrodžiu”. Tai ekranas, kuriame parodomas visas žmogaus gyvenimas žemėje. Šis “gyvenimo filmas” parodo, koks iš tikro žmogus buvo žemėje: atskleidžia visas jo mintis ir veiksmus. Filmui baigiantis žmogus daugiau ar mažiau pats suvokia savo gyvenimo rezultatą. Jeigu yra pamokų, kurias reikės mokytis iš naujo, jis keliaus į labiausiai tam tinkančią vietą Dvasių pasaulyje.

(Ištrauka iš filmo "Amžinybės dėsniai", sielos sugrįžimas į Dvasių pasaulį)

Dvasių pasaulis atspindi proto būseną

Kadangi Dvasių pasaulyje galioja “traukos dėsnio” taisyklė ir egzistuoja tiktai mintys, žmogaus proto būsena yra vienintelis kriterijus, nusakantis mirusiojo paskirties vietą. Mirusysis keliauja į tą pasaulį, kuriame gyvena taip pat mąstantys žmonės, nesvarbu, ar ta vieta būtų Dangus ar Pragaras.

Taigi, visų gyvenimo žemėje elementų suma nulemia, kur žmogus keliaus po mirties. Pomirtinio gyvenimo kryptis nulemiama remiantis atsakomybės už save taisykle. Gyvendami žemėje, visi žmonės turi pasirinkimo laisvę, o tai kas jų laukia po mirties – tiesiog atspindi jų padarytus pasirinkimus.

Po mirties visiems žmonėms tenka peržvelgti savo gyvenimą, tačiau pradėję šį apmąstymo procesą iš anksto, dvasinę pažangą jie gali padaryti kur kas greičiau.

Būtent to ir moko tikrosios religijos.

 -------------

Straipsniui naudota medžiaga:

Happy Science tarptautinė internetinė svetainė

Ryuho Okawos knygos:

“Amžinybės Dėsniai” (Mijalba, 2013)

“The Philosophy of Progress” (Pažangos filosofija)

Susiję straipsniai:

Pomirtinis pasaulis

Apie gyvenimą mirties momentu

Apie pomirtinį savižudžio gyvenimą

Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje ~ Mokytojas Okawa apie pasaulio problemas ir jų sprendimo kryptis

Mokytojas Ryuho Okawa, Happy Science įkūrėjas ir prezidentas, savo gimtadienį liepos 7 d. šventė tradiciškai - daugiatūkstantinei auditorijai Japonijoje skaitydamas vieną svarbiausių  savo paskaitų šiais metais. Paskaita pavadinimu “Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje” tuo pat metu buvo transliuojama ir 3,5 tūkst. vietų visame pasaulyje.

Kaip “Pasaulio Mokytojas”, Ryuho Okawa lankėsi ir skaitė paskaitas visuose penkiuose kontinentuose, nurodydamas kryptį, kurios link pasaulio tautos turi žengti.

Jo mokymai apima  dvasinį pasaulį, gyvenimo mokslus, politiką, ekonomiką, verslo vadybą, švietimą ir mokslo ateitį.  Šiai dienai Mokytojas Ryuho Okawa perskaitė daugiau nei 2300 paskaitų ir išleido daigiau nei 1900 knygų (2015 m. birželio mėn. duomenimis).

Paskaitos “Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje” pradžioje Mokytojas Okawa pabrėžė, kad per septyniasdešimt pokario metų Japonija nesugebėjo būti naudinga kitiems proporcingai savo nacionalinei galiai. Jo numone, ateityje Japonija turi sąmoningai pasirinkti tapti sektinu pavyzdžiu kitoms tautoms.

Šioje paskaitoje, Mokytojas Okawa palietė Japonijos ir JAV vidaus problemas, kalbėjo apie Kinijos grėsmę regiono ir pasaulio taikai, Graikijos finansinės krizės esmę ir daugelį kitų aktualių tarptautinių problemų, reziumuodamas, kad esminė šio pasaulinio chaoso priežastis yra išminties ir žinojimo stoka: “jei turite išminties, galite daryti sprendimus. Jei galite priimti sprendimus, galite išspręsti situacijas. Taigi, labai svarbu, kad įgytumėte reikiamos išminties.” (past. turbūt ne veltui Mokytojas Okawa 2015 metams išleido knygą “The Laws of Wisdom” (Išminties dėsniai)).

Paskaitą “Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje” Mokytojas Okawa užbaigė viltingai sakydamas: “Nuoširdžiai tikiuosi, kad kiekvienas jūsų savo gyvenimus išnaudosite pilnai, kaip priemones mokymuisi, užbaigsite savo dvasines studijas ir tapsite būtybėmis panašiomis į Dievą, kurios galės vesti daugelį žmonių, gyvenančių įvairiuose pasaulio kampeliuose.”

Video ištrauka iš Mokytojo Okawos paskaitos “Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje”, kur užsimenama apie Graikijos finansinės krizės esmę:

Straipsniui naudota Ryuho Okawos paskaita "Didysis Posūkis Žmonijos Istorijoje" ir šios paskaitos apžvalga internetinėje svetainėje TheLibertyWeb.

Susiję straipsniai:
Ryuho Okawa apie Europos Sąjungą: Tikroji ES finansinės krizės priežastis
Ryuho Okawa apie Europos Sąjungą: ES jaučiama tautiškumo stoka

Apie karmą ir likimą paprastai

Likimas dažnai yra laikomas kryptimi, kuria teka žmogaus gyvenimas, o karma – vienu iš veiksnių,
įtakojančių šią kryptį. Žmonės dažnai mano, kad likimas yra iš anksto nulemtas ir nieko negalima pakeisti, tačiau ar tai yra tiesa?

Knygoje The "Essence of Buddha: The Path to Enlightenment" (Budos esmė: kelias į nušvitimą), Mokytojas Ryuho Okawa teigia:

“Jūsų likimą formuoja derinys sąlygų, nulemtų gimimo momentu, ir kitų veiksnių, kuriuos galite pakeisti savo pastangų dėka.”

Veiksniai, formuojantys žmogaus likimą

Žmogaus likimą apsprendžia įvairos sąlygų ir veiksnių kombinacijos. Kai kurios jų jau yra nulemtos žmogaus gimimo metu, o kai kurios – atsiranda vėliau ir toliau formuoja likimo kryptį. Išskiriami penki veiksniai, formuojantys žmogaus likimą:

1.     Žmogaus sielos polinkiai, dar kitaip vadinami karma
2.     Šeimos aplinka
3.     Socialinis klimatas
4.     Paties žmogaus pastangos ir savidrausmė
5.     Kitų žmonių įtaka.

Kai kurie iš šių veiksnių yra fiksuoti, o kai kurie – ne. Tai reiškia, kad žmogus turi tam tikrą laisvę pakeisti savo likimą savo pastangų dėka. Socialinis klimatas ir aplinka šeimoje yra tie veiksniai, kuriuos turėtume vadinti “likimu, nulemtu prieš gimstant”, tačiau net ir šiuose veiksniuose slypi tam tikra paslaptis. Prieš kiekvieną inkarnaciją (gimimą) žemėje mes patys sudarome savo dvasinio mokymosi žemėje planą ir gimstame pasirinkę tokias detales, kaip mūsų tėvai, aplinka, socialinis klimatas ir mūsų lytis. Tačiau kai tik gimstame šiame pasaulyje, mes visą tai pamirštame. Žinodami šią tiesą, veiksnius, įtakojančius likimą, galime suklasifikuoti dar kitaip:

a.     Planas, kurį susidarėme prieš gimdami žemėje
b.     Mūsų pastangos po gimimo
c.      Dvasinės įtakos.

Pasirinkimo laisvė formuoja mūsų likimą

Svarbiausias veiksnys, fomuojantis mūsų likimą, yra sprendimai, kuriuos priimame svarbiais savo gyvenimo momentais. Mūsų gyvenimas yra rezultatas pasirinkimų, kuriuos mes padarome pagal savo proto polinkius kaskart, kai atsiduriame tam tikroje situacijoje. Todėl galima sakyti, kad ne kas kitas, o pasirinkimo laisvė yra svarbiausias veiksnys, formuojantis žmogaus likimą.

Karma - tai sielos polinkiai

Mūsų sielos polinkiai reaguoti į tam tikrus įvykius ir savaip suvokti tam tikrus dalykus, yra žinomi kaip karma. Tradicinė budistų filosofija karmą aiškina kaip “neišvengiamą likimą”. Tačiau karma yra tiesiog sielos įpročių rinkinys – mūsų polinkis mąstyti tam tikra linkme arba elgtis tam tikru būdu, esant tam tikroms situacijoms. Karma nėra fatališka; tai tiesiog vienas iš veiksnių, formuojančių žmogaus likimą.

Likimą visuomet galima nugalėti

Kai nustojame kaltinti kitus žmones ar aplinką dėl savo dabartinių nesėkmių ar klaidų, ir vadovaujamės požiūriu, kad “už viską esame atsakingi patys”,  tampame savo likimo kūrėjais.  Kad pakeisti savo likimą, svarbu pakeisti savo proto būseną, apmąstyti savo sielos polinkius ir išsilaisvinti nuo klaidų kartojimo.  Žmonės, kurie stebi save ir kitus su analitiniu protu, kurie detaliai analizuoja savo įpročius, polinkius, savo sielos stipriąsias ir silpnąsias puses, ir kurie nuolatos siekia pasikeisti ir atsisakyti senojo savęs, yra tie žmonės, kurių likimas pasikeis. Tai yra esminis Happy Science mokymas apie karmą ir likimą.

Straipsniui naudota medžiaga:

Happy Science tarptautinė internetinė svetainė

Ryuho Okawos knygos:

"The Essence of Buddha: The Path to Enlightenment" (Budos esmė: kelias į nušvitimą)

"The Challenge of the Mind: A Practical Approach to the Essential Buddhist Teaching of Karma" (Proto iššūkis: praktinis požiūris į esminį budistų mokymą apie karmą)