22 balandžio, 2013

Penkios paslaptys, gaubiančios Jėzaus Kristaus gyvenimą – ar Jėzus Kristus mokė apie reinkarnaciją?



<ketvirtas tęsinys> <skaityti ankstesnę dalį>

Šioje straipsnių serijoje tyrinėjamos paslaptingosios Jėzaus gyvenimo pusės – tema, dominanti šiandienos pasaulio žmones. Šioje dalyje ieškosime atsakymo į ketvirtąjį klausimą:

4. Ar Jėzus Kristus mokė apie reinkarnaciją? 
Krikščionybėje reinkarnacijos idėja laikoma klaidatikyste ir dažnai įvardyjama kaip šėtono mąstymas. Ar tai tikrai tiesa? Ar gali būti, kad apie reinkarnaciją mokė pats Jėzus Kristus, ir kad reinkarnacijos idėjos fragmentų yra išlikę ir šių dienų Biblijoje?

Užuominų į reinkarnaciją pirmiausia galime rasti Mato ir Morkaus evangelijose, kur Jėzus Joną Krikštytoją vadina “Elijo reinkarnacija”. Jono evangelijoje Jėzus sako: “Aš sakau jums tiesą. Aš buvau prieš gimstant Abraomui”. Toje pačioje Jono evangelijoje, Fariziejui Nikomedui Jėzus sako: “Jei žmogus negimsta iš naujo, jis negali pamatyti Dievo karalystės”, tačiau tikslus vertimas iš graikų kalbos būtų: “Jeigu žmogus negimsta pakartotinai, jis negali (vėl) sugrįžti į Dievo karalystę”. Populiariojoje eilutėje iš Mato evangelijos sakoma: “jeigu nepasikeisite ir netapsite mažais vaikais, jūs niekada neįžengsite į Dievo karalystę”, tačiau tikslus vertimas būtų: “jeigu negimsite pakartotinai, jūs negalėsite įžengti į dangaus karalystę”. (žr. pastabą)
Romos bažnyčia pabrėžtinai akcentuoja fizinį Jėzaus Kristaus prisikėlimą, tačiau taip yra todėl, kad ankstyvojoje krikščionybės stadijoje buvo siekiama atskirti bažnyčios mokymus nuo gnosių (gnostikų), kurie akcentavo dvasinius mokymus, tokius kaip sielos nemirtingumas, ir kurie Romos bažnyčios buvo persekiojami kaip heretikai.
Labai tikėtina, kad mokymai apie reinkarnaciją buvo ir Jėzaus mokymų dalis, kuri dėl to laikmečio politinių sumetimų buvo pašalinta arba tiesiog neįtraukta į Bibliją. 
Pastaba: šaltinis “The Original Jesus: The Buddhist Sources of Christianity (by Elmar R. Gruber and Holger Kersten)”

Skaityti tęsinį, spauskite čia.
Straipsniui naudota medžiaga iš tiklalapio TheLibertyWeb